Pirmasis įspūdis – be panikos
Dvyliktokai gavo po dvi samprotavimo ir literatūrinio rašinio temas. Pirmoji samprotavimo tema – „Kam žmogui duota vaizduotė“. Ją rašant reikėjo remtis Maironiu, H.Radausku, M.Ivaškevičiumi. Antroji tema – „Kaip suprantamas vyriškumas“. Autoriai – J.Radvanas, V.Krėvė ir J.Kunčinas.
Literatūrinio rašinio temos – „Dvaras lietuvių literatūroje“ (K.Donelaitis, Šatrijos Ragana, V.Mykolaitis-Putinas) ir „Gaivališka prigimtis lietuvių literatūroje“ (Vaižgantas, M.Katiliškis, S.Geda).
„Pirmas įspūdis sužinojus temas šoko nesukėlė. Tikrai galėjo būti ir blogiau. Pasirinkau rašyti samprotavimo rašinį apie vyriškumą, kadangi man pasirodė priimtini autoriai – visus juos gana gerai nagrinėjome pamokose, taip pat pamaniau, kad turėsiu pakankamai minčių išplėtoti temą. Su vaizduote – daug painiau, labai slidus dalykas. Be to, esu mažiau susipažinęs su nurodytų autorių kūryba“, – savo įspūdžiais dalijosi Žemynos gimnazijoje egzaminą laikę Džiugas.
Pasak jo, laiko rašiniui užteko, tačiau bent jau jo klasėje visi sėdėjo iki paskutinės minutės – nė vienas moksleivis neišėjo pirma laiko.
„Jaučiuosi parašęs gana neblogai. Labai sunku nebuvo. Dabar belieka laukti rezultatų, tuomet ir bus aišku, ar pataikiau į temą. Tačiau aš pasirinkau temą, kuri man pasirodė lengvesnė“, – svarstė dvyliktokas, ketinantis studijuoti tiksliuosius mokslus.
Kiek jis pats girdėjo, nemažai jo bendraamžių rinkosi literatūrinį rašinį apie gaivališką prigimtį. Jo manymu, mažai kas rinkosi pirmą literatūrinio rašinio temą, kadangi ji labai specifinė. „Visi mano draugai gana ramūs išėjo, nėra išsigandę ar nusivylę“, – tikino Vilniaus licėjaus dvyliktokas.
Jam pasirodė, keista, kad šiemet tarp pateiktų autorių nebuvo J.Biliūno, B.Sruogos, A.Škėmos. Kadangi šių autorių kūryba tinka prie daugelio temų, kiek jam teko matyti ankstesnių egzaminų temas, jie dažnai nurodomi.
Autoriai buvo parinkti tinkamai
Vilniaus licėjaus dvyliktokas Simonas pasirinko literatūrinę temą – „Gaivališka prigimtis lietuvių literatūroje“. Iš tiesų rinkausi tarp dviejų temų – šios ir samprotavimo rašinio „Kaip suprantamas vyriškumas“.
„Man buvo priimtini prie abiejų temų pateikti autoriai, tačiau galiausiai apsisprendžiau rinktis literatūrinį rašinį, nes mažiau galvojimo ir darbas labiau automatinis. Literatūrinį rašinį rašyti paprasčiau nei samprotavimo, jeigu išmanai autorių kūrybą.
Apskritai, manau, temos šiemet parinktos labai gerai, jos yra problemiškos ir nėra labai specifinės, išskyrus dvaro temą, kuri turbūt nepatiko daugeliui abiturientų. Nors prie jos pateiktų autorių kūryboje ši tema egzistuoja, bet ji nėra esminė, todėl tai gali išmušti iš vėžių. O visa kita buvo visai tvarkinga. Jeigu autorius žinai, nereikia per daug galvoti, ką rašyti. Autoriai prie temų parinkti tinkamai, nekilo klausimų, kokiam šio autoriaus kūrinyje tai vaizduojama. Taigi temų prasme egzaminas visai neblogas. Šiemet abiturientai egzaminu turėtų skųstis mažiau“, – įsitikinęs abiturientas.
Laiko rašiniui parašyti jam užteko, vaikinas netgi galėjo sau leisti daryti pertraukas pailsėjimui tarp pastraipų. Simonas sakė, kad būtų galėjęs išeiti 20–30 min. anksčiau, tačiau išbuvo iki galo, nes norėjo su savimi pasiimti juodraštį.
Bijojo klastos
Pilaitės gimnazijos dvyliktokas Justinas rinkosi samprotavimo rašinį apie vyriškumą. „Kadangi mokykloje mus labiau mokė rašyti samprotavimo rašinį, į literatūrinį net nekreipiau dėmesio. Vaizduotės tema pasirodė nepriimtina, nes sunkiau su ja susieti pateiktus autorius. Be to, du iš jų – poetai, o eilėraščio neperpasakosi, reikia cituoti. Prie vyriškumo temos – jau proza, viskas daug paprasčiau ir aiškiau“, – pasakojo abiturientas.
Jo manymu, temos šiemet visai neblogos. Labiausiai jis bijojo, kad nebūtų pernelyg klastingų formuluočių. „Štai pernai buvo tema „Ką gali juokas“, kurią labai daug kas rinkosi, tačiau ši tema gana klastinga, kadangi lietuvių literatūroje juoko yra mažai. Nerimavau, kad ir šiemet nepakištų kokio nors panašaus kabliuko“, – svarstė vaikinas.
Justinas prisipažino rezultatų lauksiantis su nerimu, tačiau nusiteikęs optimistiškai.
Norint išlaikyti egzaminą reikia surinkti 30 proc. taškų
Šiemet 19 419 moksleivių pasirinko laikyti valstybinį brandos egzaminą, 13 173 – mokyklinį, kuriam keliami šiek tiek mažesni reikalavimai.
Valstybinio brandos egzamino samprotavimo rašinyje kandidatas pasirinktą temą turėjo analizuoti susiedamas su pasirinkto vieno iš nurodytų autorių kūryba ir literatūriniais (kultūriniais) kontekstais; be to, galima remtis ir asmenine (kultūrine, visuomenine, emocine) patirtimi. Valstybinio brandos egzamino literatūriniame rašinyje pasirinktą temą buvo reikalaujama atskleisti analizuojant kūrinius ir jų kontekstus. Privalu buvo rašyti apie dviejų autorių kūrybą: vieną autorių pasirinkti iš nurodytų prie temos, kitą programinį autorių pasirinkti savo nuožiūra.
Mokyklinio brandos egzamino samprotavimo ir literatūriniame rašinyje atskleisti temą reikėjo remiantis vienu iš trijų nurodytų prie temos autoriumi ir kontekstu.
Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, abiturientas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. galimų surinkti taškų.
Valstybinio brandos egzamino darbus dvi savaites vertins beveik keturi šimtai vertintojų. Šio egzamino rezultatai bus paskelbti liepos 4 d. Mokyklinio brandos egzamino darbai turi būti įvertinti per devynias darbo dienas, t.y. rezultatai bus skelbiami birželio 17 d.
