Pasipylė įrašai apie „vienintelį tikslą“
„Abortas nėra sveikatos priežiūra, vienintelis mediciniškai būtinas nėštumo nutraukimas yra negimdinis nėštumas, kai kiaušinėlis apvaisinamas ne gimdoje, o kiaušintakyje. Tai galima gydyti vaistais, laparoskopine operacija arba pilvo operacija“, – tikino socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas.
Abortui, pasak jo, nėra jokio medicininio poreikio. Vienintelis jo tikslas – nužudyti žmogų.
„Nėra jokio medicininio poreikio, kad abortai būtų legalūs. Žmonės neturėtų galvoti apie kitų žmonių žudymą“, – papildė jis.
Identišką teiginį feisbuke birželio mėnesį gynė prieš abortus pasisakanti grupė „Live Action“. Vaizdo įraše, kuris surinko daugiau nei 481 tūkst. peržiūrų, naujagimių ir perinatalinės medicinos bei pediatrijos gydytoja Kendra Kolb teigė:
„Dažnai sakoma, kad abortas kartais medicininiu požiūriu yra būtinas siekiant apsaugoti motinos gyvybę ar sveikatą. Tai paprasčiausiai netiesa.“
Jos įsitikinimu, nėra jokios medicininės priežasties, kodėl vaiko gyvybė turi būti tiesiogiai ir sąmoningai nutraukta atliekant aborto procedūrą.
Tokią informaciją paneigė naujienų agentūra AFP, remdamasi medicinos ekspertais.
V.Klimas rizikų mato
Teiginiai, kad nėra medicininių priežasčių abortui, yra tik nuomonė žmogaus, kuris yra labai toli nuo medicinos ir labai toli nuo akušerijos ginekologijos, feisbuke paskelbtus įrašus apibendrino gydytojas akušeris-ginekologas V.Klimas.
Dažniausiai tenka daryti operacijas dėl to, kad moteris, dėl negimdinio nėštumo kraujuoja į pilvo ertmę, kad išgelbėtume moters gyvybę.
„Šis žmogus nelabai susigaudo, kas yra neplanuotas pastojimas, negimdinis nėštumas. Negimdinio nėštumo nutraukti nereikia, jis pats nutrūksta.
Dažniausiai tenka daryti operacijas dėl to, kad moteris, dėl negimdinio nėštumo kraujuoja į pilvo ertmę, kad išgelbėtume moters gyvybę“, – 15min komentavo V.Klimas.
Nėštumas, apibrėžė specialistas, yra būklė, susijusi su tam tikromis rizikomis sveikatai. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet pasaulyje miršta apie 600 tūkst. moterų dėl su nėštumu susijusių priežasčių.
„Tai reiškia kad tos 600 tūkstančių moterų pastojo per anksti, per vėlai, per dažnai, tada, kada geriausia buvo nepastoti. Jeigu šitoms moterims laiku ir saugiai būtų nutrauktas nėštumas, tai dauguma jų būtų likusios gyvos“, – pastebėjo V.Klimas.
Tiek gydytojai, tiek PSO laikosi nuostatos, kad moteriai reikia suteikti galimybę efektyviai ir saugiai apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Jei moteris pastoja ne laiku ir nori nutraukti nėštumą, tokiu atveju, pasak Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos atstovo, reikia padėti tą padaryti saugiai ir „be jokių problemų fizinei ir psichinei sveikatai“.
„Civilizuotas požiūris yra toks – užtikrinti galimybę apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo. Tai reiškia, kad moteris turi turėti pakankamai žinių, teisingų žinių, ne visokių kliedesių, kuriuos platina katalikiški portalai apie kontracepciją, kad jos turėtų galimybę ir norėtų naudoti efektyvią šiuolaikinę kontracepciją tada, kai joms yra rizika pastoti.
Ir kad pastotų tik tada, kada nėštumas yra norimas, pageidaujamas ir laukiamas“, – apibendrino gydytojas akušeris-ginekologas.
Civilizuotas požiūris yra toks – užtikrinti galimybę apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo.
V.Klimas pabrėžė – moteris nutraukia ne bet kokį nėštumą ir ne dėl to, kad yra blogas žmogus. Tokį pasirinkimą sąlygoja pastojimas ne laiku.
„Nesavalaikis pastojimas gali turėti daug visokių rizikų tiek socialinei gerovei, tiek fizinei sveikatai“, – pastebėjo pašnekovas.
Lietuvoje, V.Klimo teigimu, kasmet 14-metės ir jaunesnio amžiaus paauglės pagimdo maždaug iki 40 kūdikių.
„Ką reiškia, kai 14-metė gimdo? Ji greičiausiai turės mesti mokyklą, greičiausiai neįgis tinkamo išsilavinimo, vadinasi, pasmerks save prastesnei padėčiai darbo rinkoje ateityje ir jai gresia žymiai didesnė skurdo rizika“, – kalbėjo specialistas.
JAV ekspertai mano, kad daugės nesaugių abortų
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Aukščiausiasis Teismas birželio pabaigoje priėmė istorinį sprendimą – panaikino moterų teisę į abortus. Reikšmingas 1973 m. priimtas sprendimas byloje „Roe v. Wade“, kuriuo buvo įtvirtinta moterų konstitucinė teisė į abortus visoje šalyje, buvo panaikintas. Nuo šiol atskiros valstijos pačios spręs – leisti ar uždrausti abortus.
„Konstitucija nesuteikia teisės į abortą; „Roe“ ir „Casey“ bylų sprendimai yra panaikinti, o sprendimų dėl abortų teisė grąžinama žmonėms ir jų išrinktiems atstovams“, – nurodė teismas.
Beveik 50 metų galiojęs sprendimas užtikrino moterų teisę į abortą, pagrįstą konstitucine teise į savo kūną.
Tokį teismo sprendimą smerkė JT žmogaus teisių ekspertai, jį apibūdino kaip „šokiruojantį ir pavojingą žmogaus teisių pažeidimą“, keliantį pavojų moterų sveikatai ir gyvybei.
Ekspertų nuomone, nauja tvarka ne tik, kad nesumažins moterų poreikio pasirinkti abortą, bet ir padidins slaptų bei nesaugių abortų skaičių tarp moterų ir mergaičių, ypač tų, kurios priklauso rasinėms mažumoms ar gyvena skurde.
„Esame labai susirūpinę dėl moterų, kurios bus priverstos palikti savo namus ir keliauti į kitas valstijas ieškoti saugaus aborto arba kurios bus priverstos iškęsti priverstinį nėštumą ir motinystę“, – pabrėžė jie.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas sukėlė teisės į abortą gynėjų pasipiktinimą. Protestuotojai kritikos negailėjo ir JAV prezidentui Joe Bidenui, ragino imtis ryžtingų veiksmų.
Savo ruožtu J.Bidenas pasisakė prieš „šokiruojantį sprendimą“, o prieš kelias savaites pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo jį pasmerkė. Pasirašytu įsaku taip pat siekiama pagerinti nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą.
Vis dėlto JAV protestuojantys dėl teisės į abortą draudimo tikino, kad nepakanka J.Bideno pasirašyto įsako dėl abortą sukeliančių tablečių prieinamumo ir moterų teisės vykti į kitą valstiją nutraukti nėštumo, jei jų valstijoje ši procedūra draudžiama.
Kaip rašo naujienų agentūra „Reuters“, įsakyme pateikiama nedaug konkrečių duomenų ir žadama, kad jo praktinis poveikis bus ribotas, nes JAV valstijos gali priimti įstatymus, ribojančius abortus ir galimybę gauti vaistų.
Reaguodami į Aukščiausiojo Teismo sprendimą, JAV Atstovų rūmai daugiau nei prieš savaitę priėmė du įstatymų projektus. Jais siekiama apsaugoti abortų prieinamumą.
Tačiau tam, kad demokratų kontroliuojamų Atstovų Rūmų priimti teisės aktai būtų patvirtinti Senate, reikės bent 10 respublikonų balsų. Todėl priėmimas – mažai tikėtinas. Jau praėjusiais metais Atstovų Rūmai priėmė panašų įstatymo projektą, tačiau Senate jis nebuvo patvirtintas.
Pastarosiomis dienomis abortai, įskaitant medikamentinį abortą, buvo uždrausti mažiausiai 10 valstijų, kai kuriose – su išimtimis dėl išprievartavimo ir kraujomaišos. Tikimasi, kad jų pavyzdžiu paseks ir daugiau valstijų.
Lenkija kuria „nėštumų registrą“
Beveik tris dešimtmečius abortai Lenkijoje buvo leidžiami tik trimis atvejais: jei nėštumas buvo išprievartavimo ar incesto pasekmė, jei motinos gyvybei grėsė pavojus, arba vaisiaus apsigimimo atveju, rašo „CNN“.
2015 m. į valdžią atėjusi konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) žadėjo uždrausti abortą vaisiaus apsigimimo atveju, nors būtent tokių Lenkijoje būdavo daugiausia. 2020 metais šią išimtį panaikino Konstitucinis Tribunolas.
Su šia Tribunolo nutartimi siejama 30-metės moters mirtis Pščynos mieste Pietų Lenkijoje. Nėščia moteris nuo sepsinio šoko mirė dar pernai rugsėjį, bet apie nelaimę pranešta tik po kelių mėnesių.
Sprendimą neatlikti aborto, kuris galbūt būtų išgelbėjęs jos gyvybę, medikai priėmė, nes nenorėjo pažeisti prieš dvejus metus įsigaliojusių taisyklių.
Europos Parlamentas, reaguodamas į atvejį, pasmerkė Lenkijos abortų draudimą ir paragino šalies Vyriausybę užtikrinti, kad jis nebesukeltų daugiau kūdikių besilaukiančių moterų mirčių.
Griežti Lenkijos aborto įstatymai išaugino skaičių moterų, kurios renkasi keliauti į kitas šalis tam, kad nutrauktų nėštumą. Taip pat suklestėjo juodoji aborto tablečių rinka, rašo „The New York Times“.
Birželį Lenkijos Vyriausybė pareikalavo, kad Lenkijos centrinė sveikatos priežiūros sistema registruotų nėštumus. Oponentai tai pavadino „nėštumų registru“, kuriuo galima būtų naudotis siekiant susekti neteisėtus nėštumo nutraukimus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
