Lietuvos vadovas savaitraštyje „The European Voice“ ketvirtadienį pasirodžiusioje publikacijoje pabrėžė, kad atnaujinus derybas dėl naujosios Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos partnerystės sutarties, ES silpnumas taptų akivaizdus.
„Tai būtų didelė nesėkmė. Šiuolaikiniam neramiam pasauliui reikalinga stipri ES, pasiruošusi patarti, suteikti viltį ir įkvėpimą kylančių pasaulinių iššūkių akivaizdoje – o ne vien šalių sąjunga, kurią vienija tik susitarimas nesusitarti“, – rašė V.Adamkus.
Jo pozicija minėtame savaitraštyje išdėstyta po to, kai Europos Komisija (EK) ne kartą ragino ES nares susitarti, kad būtų atnaujintos ES ir Rusijos bendradarbiavimo derybos, įšaldytos dėl Rusijos konflikto su Gruzija.
Birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos buvo sustabdytos po rugsėjo 1 dieną įvykusio Europos Vadovų Tarybos posėdžio. Priimtoje deklaracijoje teigiama, kad derybos bus sustabdytos, kol bus įvykdytas reikalavimas, jog Gruzijoje teritorijoje esančios Rusijos karinės pajėgos grįžtų ten, kur buvo iki prasidedant Rusijos ir Gruzijos kariniam konfliktui.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje – iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
V.Adamkus savo straipsnyje aiškina, kad Prancūzijos prezidento Nicolo Sarkozy ir Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo planas dėl ugnies nutraukimo Gruzijoje bent jau sustabdė tankus – tai buvęs drąsus, savalaikis ir teisingas žingsnis, turėjęs padėti išgelbėti mažą nepriklausomą demokratinę šalį nuo Šaltojo karo epochos svarbiausios žaidėjos. Antrasis žingsnis, pasak V.Adamkaus, buvo įsipareigojimas atkurti jaunąją demokratiją ir tam reikalui skirti Europos viešąsias lėšas, Europos mokesčių mokėtojų pinigus.
„Tačiau bijau, kad mes dabar sparčiai žengiame suverenios Europos šalies okupacijos įteisinimo link – nes okupacinės pajėgos tebėra Gruzijoje, nepaisant Kremliaus pažadų. Rusija ne vien pripažino Gruzijos teritorijų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę, bet ir sustiprino „taikdariškas“ pajėgas regionuose, kuriuos tarptautinė bendruomenė pripažįsta priklausančiais Gruzijai“, – rašo V.Adamkus.
Lietuvos vadovas aiškina, kad „plačiais žingsniais įžengęs į Gruziją Kremlius savo mažą atsitraukimą pavaizdavo kaip neįtikėtiną auką vardan padėties Gruzijoje stabilizavimo“. Pabrėžęs, kad daugybė Rusijos „taikdarių“ iki šiol yra Gruzijoje, V.Adamkus klausia, kodėl „mes, europiečiai, esame tokie drovūs“ neišdrįsdami paprašyti jų išvesti arba paklausti, ką jie ten veikia.
Lietuvos vadovas pastebėjęs, kad įvykiai Gruzijoje primena 1940 metų įvykius Baltijos šalyse, retoriškai klausia, „ar naujajam Rusijos elitui vėl bus leista sutrypti europietiškąsias vertybes? Jeigu taip, kur jie sustos?“.
„Man atrodo keista nereikalauti, kad pažadų būtų laikomasi. Nesugebėjimas to padaryti yra aiškus signalas Kremliui, kad jo triumfas nebus ginčijamas ir kad europiečiai nekels rūpesčių, jeigu Kremlius pažeidinės taisykles“, – teigia Lietuvos vadovas.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare.
Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo karo veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
