Su teisėsauga nemalonumų sulaukę, bet advokato įpirkti nepajėgiantys žmonės sulaukia valstybės jiems skirto gynėjo pagalbos.
Tokias paslaugas Lietuvoje teikia maždaug 600 advokatų. Kai kurie iš jų atlygio negauna jau 4 mėnesius, tvirtina su 15min bendravęs Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Bendras valstybės įsiskolinimas advokatams viršija 600 tūkst. eurų.
„Susidariusi didžiulė skola, ji panaši į tą, kuri kažkada buvo susidariusi dėl krizės“, – situaciją komentavo I.Vėgėlė.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius žada, kad valstybė šią skolą padengs artimiausiu metu. Šį penktadienį bus pervesta dalis lėšų – 300 tūkst. eurų už susidariusi įsiskolinimą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantiems advokatams. Kitą savaitę bus pervesta beveik tokia pati suma, gauta iš Vyriausybės valstybės rezervo.
„Ieškosime būdų, kaip padengti likusią dalį – apie 100 tūkst. eurų, – komentavo ministras. – Noriu atkreipti dėmesį, kad šis įsiskolinimas susidarė ne šiemet, o per pastaruosius trejus metus.“
Ministro teigimu, skola atsirado dėl didelės apimties Sausio 13-osios bylos, teisinę pagalbą teikė 120 advokatų, vien jiems už 2 metų darbą sumokėti reikia maždaug 1 mln. eurų.
„Bet skolas reikia mokėti laiku, geriau, kad iš viso jų nebūtų. Todėl atsiprašome advokatų už patirtus finansinius nepatogumus. Kitais metais valstybės garantuojamai teisinei pagalbai lėšos didinamos milijonu eurų“, – pažadėjo E.Jankevičius.
„Vergiškas atlygis“
Tačiau Advokatūra atkreipia dėmesį ne tik dėl skolų, bet ir dėl visos VGTP sistemos, kurią esą būtina kuo greičiau reformuoti. Teisingumo ministerija problemų neneigia ir taip pat kalba apie reformas.
I.Vėgėlės teigimu, net kaimyninės šalys už advokatų darbą įvertina kur kas didesnėmis sumomis nei Lietuva. Pavyzdžiui, Latvijoje VGTP teikiantiems advokatams valandos įkainis siekia 30-40 eurų, Estijoje – 50 eurų, Skandinavijoje ši suma 100 eurų, o pas mus valstybė skiria 13 eurų.
„Pagal mūsų skaičiavimus, advokatai uždirba mažiau už prokurorus, STT agentus ir net už policijos tyrėjus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad norint tapti advokatu, neužtenka aukštojo mokslo: reikia praktikuotis 2 metus, išlaikyti be galo sunkų kvalifikacijos egzaminą, taigi situacija labai labai neadekvati“, – komentavo I.Vėgėlė.
„Tuoj tikrai bus situacija, kai advokatai nebenorės teikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nes tai absoliučiai vergiškas atlyginimas, kai kurie advokatai tai vadina priverstiniu darbu“, – pridūrė Advokatų tarybos pirmininkas.
Paklaustas, kodėl iki šiol advokatai šias paslaugas teikia, I.Vėgėlė atsakė, kad tai – jų įsipareigojimas visuomenei, patiems vargingiausiems jos sluoksniams.
„Advokatūra privalo vykdyti šią viešąją funkciją. Anksčiau mes už atsisakymą teikti pagalbą advokatams kėlėme drausmės bylas, bet dabar mes svarstome, ar nederėtų advokatams rekomenduoti išvis pagalbos neteikti, kai ji teikiama iš advokato kaštų ir nėra atlygintina.
Matant, kad valstybė ne tik nekelia itin žemo atlyginimo, bet ir sukuria tokį didžiulį įsiskolinimą, kyla klausimas: „Kodėl tai turėtų rūpėti vien tik advokatams?“ – komentavo jis.
Į šiuos argumentus E.Jankevičius atkerta, kad kaimyninėse šalyse skiriasi advokatų užmokesčio skaičiavimo metodai.
„Lietuvoje taikomas vienas bazinis dydis – užmokestis už vieną valandą, kuris dauginamas iš atitinkamai bylai, veiksmui skirto koeficiento. Todėl gali būti, kad už teikiamas paslaugas vienose bylose Lietuvos advokatai gauna didesnį atlygį, o kitose mažesnį“, – sako jis.
Klausimai dėl kokybės
Tačiau E.Jankevičius kelia klausimą dėl valstybės apmokamų advokatų darbo kokybės.
„Gauname nemažai žmonių skundų dėl advokatų teikiamų teisinių paslaugų kokybės, kyla klausimų, ar tikrai efektyviai panaudojamos valstybės lėšos – mokesčių mokėtojų pinigai“, – tvirtino jis.
I.Vėgėlė su šiuo argumentu nesiginčija, kalbėti, anot jo, reiktų ne tik apie blogą ar prastą advokatų motyvaciją ir darbo kokybę.
„Advokatūros nuomone, galima net kalbėti apie neužtikrinamą asmens teisę į gynybą per valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Įsivaizduokite, jei teismo posėdis trunka pusvalandį, advokatas uždirbs 7 eurus, o jam ten reikia dar važiuoti, pasistatyti automobilį. Toks atlyginimas neleidžia net nusipirkti darbo priemonių“, – sako jis.
Dėl esminių problemų sutarianti Advokatūra ir Teisingumo ministerija šią savaitę planuoja bendrą ekskursiją į Estiją.
„Ten domėsimės gerai funkcionuojančios teisinės pagalbos praktika. Kurdami naują VGTP modelį, sieksime pritaikyti pasiteisinusią savo ir kitų šalių patirtį“, – sakė E.Jankevičius.
