VSAT vado pavaduotojas A.Montvydas, advokatai Laurynas Biekša ir A.Astrauskienė antradienį dalyvavo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje Seime.
Jo metu A.Montvydas chronologine tvarka išdėstė, kaip 5 Afganistano piliečiai bandė patekti į Lietuvą.
-
Į EŽTT kreipęsi migrantai neįleisti į Lietuvą, grįžo atgal į Baltarusiją – VSAT
-
Penki afganistaniečiai ir toliau teisme siekia, kad Lietuva būtų įpareigota juos įsileisti
-
Penki afganistaniečiai pagaliau liko Lietuvoje – jie išvežti į Puškų užkardą
-
Lietuvoje likę 5 afganistaniečiai prieglobsčio pasiprašė, bus pradėtos procedūros
„Minimi Afganistano piliečiai rugpjūčio vidury iš Afganistano atvyksta į Uzbekistaną, ten prabuvę apie devynias dienas, lėktuvu atskrenda į Minską. Iš Minsko patenka prie Lietuvos sienos <...> ir daugybę kartų bando patekti į mūsų valstybę.
Tačiau kadangi galioja operacijos vadovo sprendimas, kad jie patekti į Lietuvą gali tik per pasienio kontrolės punktus, jie nebuvo įleidžiami“, – pasakojo VSAT vado pavaduotojas.
Paskui, pasak jo, rugsėjo 8 dieną buvo gautas EŽTT sprendimas, jog 5 afganistaniečiai yra Lietuvoje ir jų nedera išsiųsti iš Lietuvos.
„Tuo momentu tarnyba duomenų apie tuos asmenis, kad jie yra Lietuvoje, neturėjo“, – teigė A.Montvydas.
Vėliau, rugsėjo 9 dieną, afganistaniečiams atstovaujanti advokatė pasienio ruože – apie 400 metrų nuo valstybės sienos – su jais atvyko, pasakojo VSAT vado pavaduotojas.
Migrantai, pasak jo, neturėjo asmens dokumentų. Jiems esą buvo paaiškinta, kad į Lietuvą galima patekti tik per pasienio punktus.
Asmenims buvo paaiškinta, kad jie negali būti Lietuvoje, jie turi grįžti į Baltarusijos Respubliką.
„Asmenims buvo paaiškinta, kad jie negali būti Lietuvoje, jie turi grįžti į Baltarusijos Respubliką ir į Lietuvos Respubliką patekti teisėtai <...> per pasienio kontrolės punktą, ką jie padarė“, – teigė A.Montvydas.
Rugsėjo 14 dieną asmens tapatybės dokumentų neturėję afganistaniečiai, jo teigimu, buvo sulaikyti Ignalinos rajone apie 200 metrų nuo Lietuvos valstybės sienos.
„Asmenys buvo pristatyti į pasienio užkardą. Joje kitą dieną pasiprašė prieglobsčio“, – teigė VSAT vado pavaduotojas.
Afganistaniečiai, pasak jo, buvo apklausti ir „dėl jų buvimo Lietuvos Respublikoje pradėtas ikiteisminis tyrimas“.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Kiek vėliau VSAT atstovas Giedrius Mišutis BNS informavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas praėjusį penktadienį dėl neteisėtų migrantų slėpimo.
Tyrimas vykdomas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, apibrėžiantį neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną.
Anot migrantams atstovaujančios A.Astrauskienės, tyrime jau siekiama apklausti Lietuvos teritorijoje esančios sodybos, kurioje nuo rugsėjo 5 iki rugsėjo 9 dienos esą glaudėsi afganistaniečiai, gyventojus.
„Aš susisiekiau su sodybos gyventoja. Ji man patvirtino, kad šiandien yra kviečiama į apklausą ir [kviečiami] visi jos šeimos nariai“, – teigė A.Astrauskienė.
Advokatė svarstė, kad juos ir bus bandoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn – esą valstybė „bandys rasti kaltąjį“.
Ji neigė VSAT vado pavaduotojo žodžius, kad rugsėjo 9-ąją, kai kartu su migrantais susitiko su pasieniečiais, buvo pasienio ruože:
„Buvo tam tikros detalės – atstumai nuo sienos. Noriu pasakyti, kad į tą vietą, <...> kur aš atvykau su afganistaniečiais ir iškviečiau pareigūnus telefonu, tai nėra, kad mes esame sienos ruože, kad esame tarp Lietuvos ir Baltarusijos stulpelių.
Mes atvykome iš sodybos teritorijos ten gyvenančių asmenų. Dabar jau galima pasakyti viešai, kad asmenys toje sodyboje laukė to sprendimo.“
Asmenys toje sodyboje laukė to sprendimo.
A.Astrauskienė tikino, jog sutartį dėl atstovavimo su afganistaniečiais sudarė būdama Lietuvoje.
„Šie asmenys nuo rugsėjo 5 dienos yra Lietuvoje ir jie buvo Lietuvoje. Sutartį su jais aš sudariau būdama Lietuvoje [rugsėjo] 6 dieną“, – aiškino advokatė ir pažymėjo mačiusi skaitmenines migrantų asmens dokumentų kopijas.
Pagelbėjo sodybos gyventojai
Advokatė pasakojo, jog penki Afganistano piliečiai su ja ir susisiekė per sodybos Rimšėje gyventojus:
„Ten yra sodyba, kurioje gyvena žmonės, ir šie penki afganistaniečiai, kai visiškai išseko, baigėsi maistas ir vanduo, atėjo ir paprašė šių žmonių pagalbos.“
Ji teigė, kad Lietuva „brutalia jėga“ nevykdo EŽTT sprendimo.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, svarbu išsiaiškinti šio įvykio, susijusio su afganistaniečiais, aplinkybes.
Šioje istorijoje esą galima įžvelgti nemažai sutapimų.
„Manau, kad situacija šita kelia labai daug klausimų – atrodo tikrai, kad yra nemažai tokių sutapimų, tokių paderintų dalykų ir aš manau, kad teisėsaugos institucijų darbas ir pareiga yra išsiaiškinti“, – žurnalistams Seime komentavo ministrė.
Teisėsaugos institucijų darbas ir pareiga yra išsiaiškinti.
Ji nesiėmė vertinti konkrečios situacijos. Pasak A.Bilotaitės, dėl to turėtų pasisakyti teisėsaugos institucijos.
EŽTT pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė anksčiau teigė, kad šis sprendimas neįpareigoja Lietuvos šių asmenų įsileisti ir tai pabrėžiama pačiame teismo sprendime.
Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.
