Advokatų šauksmas: ikiteisminio tyrimo institucijos turi gerbti teisėjų nepriklausomumą

Pasak advokatų, paskutiniai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Žydrūnų Bartkaus pasisakymai bei kiti viešumoje nuskambėję įvykiai kelia susirūpinimą, ar „ikiteisminio tyrimo pareigūnų neleistinas poveikis teismui nėra tapęs pačių institucijų darbo subkultūros dalimi“.

„Lietuvos advokatūros nuomone, tokios institucijos visų pirma pačios turi būti maksimaliai skaidrios ir visuomenei nesudaryti net menkiausios abejonės dėl galimų korupcinių veikų toleravimo jų viduje“, – teigiama penktadienį išplatintame advokatūros pranešime.

Advokatai teigia pastebintys, jog buvę ar esami ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra įpratę lankytis pas teisėjus, kas, pasak advokatų, pažeidžia teisėjų nepriklausomumą.

„Pareigūnų vykdomas poveikis teisėjų nepriklausomumui sprendžiant konkrečias bylas tampa sistemine kai kurių ikiteisminio tyrimo institucijų subkultūros dalimi, kurią tarsi pareigūnai ir toliau naudoja nepriklausomai nuo savo tolesnės profesinės veiklos pasikeitimų. Įprotis „bendrauti su teisėju“ niekur nedingsta pareigūnui pakeitus darbovietę ar tapus teisėju, ar advokatu“, – teigiama pareiškime.

STT vadovas Ž.Bartkus šią savaitę pareiškė, jog didžiausią pavojų kelia sisteminės korupcijos iniciatoriai ir kaip didžiausią riziką nurodė advokatais tapusius buvusius pareigūnus.

„Mes matome ir kalbame apie tuos asmenis, kurie inicijuoja korupciją. Abiejuose nustatytuose sisteminės korupcijos atvejuose matome advokatus, kurie prieš tai buvę – vienu atveju buvęs teisėjas, kitu – buvęs finansines bylas tiriantis pareigūnas – sukūrė, įtraukė į savo neteisėtą veiklą kitus buvusius kolegas ir kitus pareigūnus. Čia yra rizika“, – tvirtino Ž.Bartkus.

Pasak advokatų, istorija dėl STT pareigūno susirašinėjimų turinio kelia abejonių dėl pačios STT veiklos skaidrumo.

Šiuo metu teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą, kuriame poveikiu STT vadovybei įtariami advokatai Giedrius Danėlius, Valdas Rakauskas ir Dainius Baronas bei verslininkas Antanas Petrošius, kuris taip pat yra įtariamasis Nacionalinio kraujo centro byloje.

G.Danėlių teisėsauga įtaria neteisėtu poveikiu STT direktoriui Ž.Bartkui ir tyrėjai Vilijai Kerbelienei, kuri atlieka ikiteisminį tyrimą Nacionalinio kraujo centro byloje.

BNS gauta teismo nutartis rodo, kad įtarimai G.Danėliui yra susiję su jo ketinimais panaudoti kompromituojančią informaciją apie STT kriminalinės žvalgybos pareigūną Renatą Martišių.

per 2019–2020 metus, pasak Advokatūros vadovo, atsisakyta į advokatus ir jų padėjėjus priimti dešimt asmenų, iš kurių septyni buvo buvę pareigūnai ar teisėjai.

Advokatai neigia šantažavę Ž.Bartkų, o G.Danėlius tvirtino, kad STT pareigūnas galėjo daryti neteisėtą poveikį teisėjams.

STT laikosi pozicijos, jog prielaidomis apie neteisėtus tarnybos veiksmus siekiama nukreipti dėmesį nuo pagrindinio klausimo – šantažo, kuriuo siekta nutraukti STT vykdomą tyrimą dėl Nacionalinio kraujo centro.

Lietuvos advokatūra teigia, kad STT turi išsklaidyti abejones dėl jos viduje netoleruojamos subkultūros ir paviešinti vidaus tyrimus.

„Neišsklaidytos abejonės kelia natūralius klausimus, ar tarnyboje veikia pačių pareigūnų kontrolė? Kaip yra užkardomos galimos korupcijos apraiškos teisėsaugos institucijų viduje, kad po to tie vidiniai pūliniai nepersimestų į visą teisingumo sistemą“, – teigiama advokatūros pareiškime.

Lietuvos advokatūros pirmininkas Ignas Vėgėlė taip pat pabrėžia, kad 2013 metais, neįsiklausant į advokatūros prieštaravimus, buvo pataisytas Advokatūros įstatymas, leidžiant buvusiems pareigūnams lengviau tapti advokatais, o iki 2018 metų Advokatų taryba negalėjo tikrinti norinčių advokatais tapti asmenų atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.

Pakeitus įstatymą ir pradėjus reikalauti teistumo pažymų bei įrodymų, kad pasibaigus teistumui asmuo atkūrė savo nepriekaištingą reputaciją, per 2019–2020 metus, pasak I.Vėgėlės, atsisakyta į advokatus ir jų padėjėjus priimti dešimt asmenų, iš kurių septyni buvo buvę pareigūnai ar teisėjai.