Už 42 metų teisininko kandidatūrą balsavo 967 advokatai. Balsavime dalyvavo daugiau nei 1,3 tūkst. advokatų.
„Aš stengsiuosi pateisinti jūsų pasitikėjimą“, – sakė jis po balsavimo rezultatų paskelbimo.
I.Vėgėlė teigė, kad yra galimybės sukurti ilgalaikę strategiją, spręsti ar tinkamai atstovaujama regionuose dirbančių advokatų interesams.
„Mūsų bendruomenė buvo stipriai suskaldyta, dabar taikingiau vieni į kitus žiūrime, prašau jūsų pasitikėjimo dar ketveriems metams, kviečiu balsuoti už tą, kuris galėtų vienyti“, – prieš balsavimą kalbėjo I.Vėgėlė.
Kaip ir jo varžovė Liudvika Meškauskaitė, jis kalbėjo ir apie Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos problemas.
„Dėsiu pastangas, kad tarnybos vadovybė keistųsi arba pradėtų kalbėti“, – sakė I.Vėgėlė.
Advokato tarybos vadovo posto siekė ir 61 metų advokatė, tarybos narė L. Meškauskaitė.
„Atrakinčiau advokatūrą advokatams, jie visada rastų vadovą ir kitus, neleiskime viską sutelkti vieno žmogaus rankose. Aš nenorėčiau viską turėti savo kumštyje, turėčiau pavaduotojus“, – kviesdama kolegas balsuoti už jos kandidatūrą sakė V.Meškauskaitė.
Už ją balsavo 119 advokatų.
„Labai didelė problema yra Valstybės garantuojama teisinė pagalba. Aš esu reformų šalininkė, šalininkė Estijoje įvykdytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos reformos“, – BNS sakė L.Meškauskaitė.
Estijoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos panaikintos ir visas koordinavimas perduotas advokatūrai. L.Meškauskaitė mano, kad ši reforma panaikino biurokratiją ir pagerino teisinių paslaugų kokybę.
Advokatė norėtų atnaujinti 2013 metais Seime pristatytą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos strategiją ir ją įgyvendinti.
38 metus advokataujanti teisininkė mato daug biurokratinių kliūčių advokatams, įstatymų reikalavimai neatitinka šių dienų informacinių technologijų pasiekimų.
„Advokatūros įstatyme daug biurokratinių kliūčių advokatams – dabar galioja griežti darbo vietos reikalavimai – kiekvienas advokatas turi turėti ofisą, priimamąjį. Bet šiais laikais yra advokatų, kurie dirba online, su klientu bendrauja vaiberiu, mes turime žiūrėti lanksčiau – XXI amžius“, – BNS sakė L.Meškauskaitė.
„Aš už skaidrumą ne tik ant popieriaus, mano galva, advokatūroje konfidencialu yra asmens duomenys ir kas susiję su klientas, o kiek kainavo, kiek išleista, turi būti vieša“, – pridūrė kandidatė.
Į šį postą taip pat pretendavo 68 metų advokatas Leonas Virginijus Papirtis. Už jo kandidatūrą balsavo 191 advokatas.
Jis anksčiau dvi kadencijas ėjo Advokatų tarybos pirmininko pareigas. Per susirinkimą buvo pasigirdę nuomonių, kad L.V. Papirtis negali kandidatuoti, nes Advokatų tarybos pirmininku buvo išrinktas 2008-aisiais ir 2011-aisiais. Advokatūros įstatuose nurodoma, kad tarybos pirmininku negali būti renkamas advokatas jau buvęs šiose pareigose du kartus.
„Aš turiu teisę balotiruotis, o jūs priimsite sprendimą“, – kolegoms sakė L.V. Papirtis.
393 Visuotinio susirinkimo dalyviai pritarė, kad L.V.Papirtis gali kandidatuoti, 222 pasisakė prieš.
L.V.Papirtis tvirtino matantis nemažai keistinų dalykų.
„Advokatūra yra savotiškai konservatyvi bendruomenė, čia ne partija, ne profsąjungos. Pirmas dalykas, ką aš matau – mūsų bendruomenė jau nemaža – su advokato padėjėjais apie 3 tūkst. asmenų, šiame kontekste norėtųsi, kad mūsų bendruomenė struktūriškai būtų kitokia. Reikia ieškoti naujų darbo formų, kitokių atsakomybės formų“, – kalbėjo L.V.Papirtis.
23 metus advokato praktika besiverčiantis teisininkas sakė, kad advokatūros vadovas turi turėti bendraminčių komandą.
Advokatų tarybos nariais išrinkti Edmundas Budvytis, Remigijus Merkevičius, Romualdas Drakšas, Ingrida Krolienė, Mindaugas Kukaitis, Raimundas Lideika, Tomas Bagdanskis, Gintautas Bartkus, Valdemaras Bužinskas ir Dalia Foigt-Norvaišienė. Šias pareigas pretendavo daugiau nei 30 advokatų.
