A.Kupčinskas, kurio tėvas Seimo narys Rytas Kupčinskas gina aviatorių interesus, tikina, kad dabar jau buvusi miesto valdžia nieko nedarė, kad Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrasis paieškos ir gelbėjimo postas būtų perkeltas. Iš miesto biudžeto netgi buvo išbrauktos anksčiau numatytos lėšos techniniam projektui parengti. Ledai pajudėjo tik pakvipus permainomis valdžioje – vėl skirti 169 tūkst. Lt techninio projekto rengimui.
„Matydamas, kur linksta politinė situacija, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Stankevičius pagaliau pasirašė sutartį dėl techninio posto persikėlimo projekto rengimo. Praradome pusmetį, nes sutartis turėjo būti pasirašyta dar gegužę. Dabar reikia numatyti lėšas konkretiems persikėlimo darbams kitų metų biudžete“, – teigė A.Kupčinskas.
S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome įrengti angarą sraigtasparniui, patalpas gyventi kariškiams miestui kainuos kelis milijonus litų. Politiko žiniomis, Nemirsetoje įsikūrusio paieškos ir gelbėjimo posto įrengimas kainavo apie 2,5 mln. Lt.
Poste budintys kariškiai atlieka paieškos ir gelbėjimo operacijas, gabena transplantacijai reikalingus donorų organus.
Terminų nėra
A.Stankevičius „15min“ sakė, kad techninį projektą pagal bendros veiklos sutartį rengia du rangovai – „Šiltas namas“ ir „Kamesta“.
„Pagal viešųjų pirkimų įstatymą buvo nustatyti laimėtojai, bet nauja valdžia neapsisprendė dėl finansavimo, numatė kitus prioritetus, tačiau dabar požiūris pasikeitė“, – aiškina A.Stankevičius.
Jis nesiryžo spėti, kada prieš dvejus metus priimtas sprendimas bus įgyvendintas. Administracijos direktoriaus pavaduotojo teigimu, yra labai daug „sudedamųjų sprendimo įgyvendinimo komponenčių“.
Karinių oro pajėgų vadas Edvardas Mažeikis tvirtina, kad Antrojo paieškos ir gelbėjimo posto perkėlimas – savivaldybės reikalas, nes kariškiai neturi jokių svertų įtakoti politikų ir valdininkų sprendimus. Kol S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome neįrengtas angaras, gyvenamosios ir administracinės patalpos, kariškiai savo misiją ir toliau atlieka Fredos aerodrome įkurtoje bazėje. Jam Civilinė aviacijos administracija nepratęsė tinkamumo naudotis pažymėjimo, todėl aerodromas dabar turi tik lauko aikštelės statusą.
Žemė vilioja verslininkus
Beveik pačiame miesto centre, Aleksote, įsikūręs 192 hektarų ploto S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas jau daug metų vilioja verslininkus. Jie įvairiais būdais bando įkelti ten koją, siūlydamiesi investuoti šimtus milijonų litų į pramogų ir sporto projektus.
Seniausiame šalies aerodrome įsikūrę aviatoriai baiminasi, kad verslininkai gražiai skambančiais projektais tik pridengia tikrąjį tikslą – statyti gyvenamuosius namus. S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktorius Eugenijus Raubickas neabejoja, kad ir kariškių posto perkėlimas stringa būtent dėl verslo noro įžengti į aerodromo teritoriją.
Aviatoriai viliasi, kad, atsikrausčius kariškiams verslininkai aerodromą pamirš. Tačiau lėktuvų kaimynyste nepatenkinti vietos gyventojai pritaria verslininkų iniciatyvoms. Jie norėtų, kad aviacija būtų iškelta už miesto.
Viskas – vienoje vietoje
„Norisi optimaliau panaudoti aerodromą ir oro erdvę, todėl geriau, kad viskas būtų kaupiama vienoje vietoje. Padidėtų ir saugumas. Kariškiams būtų patogiau privažiuoti nei Fredos aerodrome. Be to, ir anksčiau iš užsienio atskrendantys kariškių svečiai, pavyzdžiui – iš NATO, tūpdavo mūsų aerodrome“, – tvirtina E.Raubickas.
A.Kupčinskas teigia, kad į 30 hektarų Fredos aerodromo žemę niekas nepretenduoja, todėl dalį jos galima būtų panaudoti žemės grąžinimui, o likusioje dalyje galėtų būti įgyvendinami įvairūs verslo, rekreaciniai projektai. „Tokie žemės plotai nesimėto. Šie netiesioginiai mainai savivaldybei būtų labai naudingi“, – sako A.Kupčinskas.
Į aerodromą – ir „Helisota“?
Perkėlus kariškius į šalia esantį S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, tektų pasukti galvą, ką daryti su Fredos aerodrome įsikūrusia sraigtasparnių remonto įmone „Helisota“.
„Helisota“ taip pat norėtų persikelti kartu su kariškiais. Fredoje savo sraigtasparnį laiko ir Tautvydas Barštys“, – sakė buvęs Kauno meras. E.Raubickas neprieštarautų įmonės atėjimui, jei gamybinės patalpos būtų įrengtos ne aerodromo teritorijoje, o greta jo.
„Helisotos“ vadovai anksčiau yra sakę, kad savo valdomą sklypą iškeistų į esantį užmiestyje, tačiau, esą, miesto valdžia šiuo pasiūlymu nesidomi.
Norėjo perkelti į Karmėlavą
2007 m. svarstytos galimybės Antrąjį paieškos ir gelbėjimo postą perkelti į tarptautinį Kauno oro uostą Karmėlavoje. Tačiau sprendimas neįgyvendintas gavus Susisiekimo ministerijos raštą, kuriame teigta, kad sraigtasparnių keliamas triukšmas kenktų vietos gyventojams.
