Jo teigimu, iš Lietuvos pusės prie afganistaniečių atvyko advokatė. Sieną jie bando kirsti ne sienos perėjimo punkte.
„Turime informacijos, kad neteisėti migrantai atvyko iš Baltarusijos Respublikos pusės ir bando patekti į Lietuvą neteisėtai, neturėdami net asmens dokumentų, yra šalia advokatė privažiavusi iš Lietuvos Respublikos pusės“, – 15min sakė R.Liubajevas.
Jis pabrėžė, kad Lietuva neturi teisinio pagrindo priimti šių asmenų į šalį ir to nedarys.
Europos Žmogaus Teisių Teismas trečiadienį uždraudė Lietuvai į Baltarusiją atgal grąžinti penkis afganistaniečius, kurie teigia buvę įstrigę pasienyje, o dabar besislapstantys Lietuvoje.
„Keistas“ Strasbūro sprendimas
Į Strasbūro teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipėsi penki Afganistano piliečiai.
Jie teigė, kad atvyko į Baltarusiją šių metų rugpjūtį, o nuo to laiko kelis kartus bandė patekti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
Vyrai teigė, kad Afganistaną paliko, nes, kaip vakarietiški ir išsilavinę Afganistano gyventojai, jie gali sulaukti valdžią perėmusio Talibano keršto.
„Kelis kartus jiems nepavyko nei patekti į Lietuvą, nei grįžti į Baltarusiją. Todėl jie buvo įstrigę pasienyje. Jie greičiausiai slepiasi Lietuvos teritorijoje nuo rugsėjo 5 dienos“, – rašoma teismo pranešime spaudai.
Lietuvos atstovė Strasbūro teisme Karolina Bubnytė tokį teismo nurodymą pavadino keistu. Ji pabrėžė, kad nei teismas, nei Lietuvos institucijos neturi duomenų, ar šie asmenys yra Lietuvoje.
EŽTT prižiūri, kaip Europos Tarybos narės laikosi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos.
Ši konvencija draudžia kolektyviai išsiųsti užsieniečius.
Sparčiai išaugus migrantų srautui, Lietuvos pasieniečiai nuo rugpjūčio pradžios nebeįsileidžia migrantų, neteisėtai kertančių sieną – imamasi priemonių atstumti juos atgal.
Lietuvos oficiali pozicija – prieglobsčio prašymai gali būti priimami tik pasienio punktuose arba ambasadoje.
