Ji parengė įstatymų pataisas, kurios draustų kandidatuoti, jei asmuo „oficialiai pripažintas klastojęs rinkimų arba referendumo dokumentus ar padaręs kitus neteisėtus veiksmus, turėjusius esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams, jei nuo oficialaus sprendimo nepraėjo daugiau nei 10 metų“.
Pasak A.Bilotaitės, draudimas galiotų asmenims, kurių pažeidimai būtų patvirtinti kompetetingų institucijų – teismo arba Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK).
„Teismo arba VRK sprendimas, tai yra oficialus kompetetingos institucijos, kuri turi tokią teisę, sprendimas“, – į klausimą, kas turėtų konstatuoti pažeidimo faktą, BNS atsakė A.Bilotaitė.
Anot jos, kadangi VRK sprendimai gali būti skundžiami teismui, ginčo atveju galutinis būtų įsiteisėjęs teismo sprendimas.
VRK gali rinkimų rezultatus pripažinti negaliojančiais, „jei jų metu buvo suklastoti rinkimų arba referendumo dokumentai ar padaryti kiti neteisėti veiksmai, turėję esminės įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams“.
Pasak A.Bilotaitės, pataisas ji teikia norėdama prevenciškai atgrasyti kandidatus, kad nedarytų pažeidimų baimindamiesi griežtų sankcijų.
„Ne pirmus metus galime stebėti keistą situaciją, kai teismo pripažinti balsus pirkę asmenys vėliau vėl kandidatuoja rinkimuose ir net yra išrenkami. Esu tikra, kad valstybė turėtų užimti aiškią poziciją, jog per rinkimus balsus pirkę asmenys negali būti piliečių atstovais nei Seimo, nei savivaldos lygmeniu“, – siūlymą argumentuoja parlamentarų grupės „Už Lietuvą be korupcijos" pirmininkė.