A.Šerpytytė jau kurį laiką gyvena Taivano sostinėje Taipėjuje. Jos žodžiais, vienas nuostabiausių dalykų šiame gigantiškame mieste buvo sutvarkytos viešosios aplinkos – parkai, upių pakrantės, skverai.
„Jie yra ne tik miesto dekoracija, bet gyva miesto dalis – žmonės ten rytais renkasi sportuoti, atlikti pratimus, šokti grupelėse, vakarais pasivaikščioti, susitikti su draugais, pavakarieniauti prie upės.
Manau, ir Vilniuje, sutvarkius Sereikiškių parką, galima matyti, kad žmonių nereikia raginti naudotis šiomis erdvėmis – jie su malonumu ten eina.
Taigi, mano idėja Lietuvai yra daugiau investuoti į viešąsias erdves, palaikant jas tvarkingas, saugias, su patogiais atsisėsti suoliukais ir suteikiant menininkams progą sukurti įdomesnių kampelių.
Ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose. Aš esu iš Šiaulių ir manau, kad parkas centre būtų puiki erdvė, jei būtų sutvarkyta ir žmonės galėtų jaustis saugūs joje. Mažiau visokių statulų ir daugiau praktiškų ir malonių miesto erdvių“, – teigia pašnekovė.
Moteris žino, kad viešųjų erdvių tvarkymas yra tarsi savaime suprantamas dalykas, tačiau iš tiesų tai gali būti daug svarbiau.
„Yra tokia knyga „Tipping point“, kurią visiems siūlau paskaityti. Kaip prasidėjo Niujorko atgaivinimas? Viešųjų erdvių sutvarkymas nėra toks jau savaime suprantamas dalykas. Vieta, kurioje žmonės nori vaikščioti, veikia ir psichologiškai“, – tikina pašnekovė.
Ji atremia argumentą, kad kalbėti apie viešąsias erdves ir jas tvarkyti – kasdienis neturtingų savivaldybių rūpestis. Jos manymu, iš tos „ubagystės“ niekada neišsivaduosime. Kad ir kiek geriau gyvensi – nebus visiškai gerai.
„Niujorke pirmiausia buvo sutvarkyti metro šiukšlynai ir nuvalytos dažais išterliotos sienos. Piešiniai vėl atsirasdavo, tačiau juos kantriai valydavo. Žinote sudaužytų langų principą? Jei ilgą laiką suniokota erdvė nesutvarkoma, čia vykstanti nelegali veikla tarsi įteisinama. Išdaužyti langai pradeda traukti atitinkamus žmones“, – pabrėžė idėją siūlanti visame pasaulyje gyvenanti šiaulietė.
Psichologinis aspektas – miestas manimi rūpinasi, aš rūpinuosi miestu. Jei erdvė sutvarkyta, yra suoliukų, šiukšlių dėžių, veikia apšvietimas, gražu aplinkui – iškart mažėja teršiančių erdvę.
A.Šerpytytės manymu, yra daug idėjų, kurias galima būtų realizuoti Lietuvoje, ir sunku pasakyti, nuo kurios pusės turim pradėti. Yra šalių, kuriose tiesiog malonu būti. Erdvių sutvarkymą ji pavadino tikslesniu terminu – „sužmoginimas“.
„Tokia idėja yra galingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, nes erdvės yra formuojamos žmonių ir formuoja žmones. Be to, lengviau įgyvendinama, nei kokie ilgai galvoti originalūs ir brangūs sprendimai. Daugelis kitų idėjų reikalauja nuolatinių išteklių eikvojimo ir subliūkšta per kitus rinkimus.
Šiaulių erdvės yra gana uždaros, niūrios. Žinoma, jau sutvarkė bulvarą, bet mažai erdvių, kur galima išeiti. Žmonės renkasi prekybos centrus, nes tai yra sutvarkytos erdvės.
Šiauliai turi daugiau potencialo. Kai sutvarkė Talkšos ežero pakrantę, Geležinė lapė tapo simboliu, o erdvė, kuri seniau traukė tik slapta krūmeliuose pagerti, tapo susitikimų ir švenčių vieta.“
A.Šerpytytė paaiškina, kaip tai veikia: „Pradedame didžiuotis savo erdvėmis, savo miestu. Jei viešosios vietos saugios, visas miestas tampa erdve visiems, erdve būti, o ne tarpine erdve tarp namų ir darbo, namų ir prekybos centro.“
