Pasitelkė pseudodokumentikai pareklamuoti
Kad nebėra stilistės, rūbų dizainerės, žurnalų „Aš ikona“ ir „L’Officiel“ redaktorės, televizijos laidų vedėjos, knygų autorės A.Jagelavičiūtės, buvo pranešta praėjusį trečiadienį, gruodžio 28-ąją. Iš pradžių mirties priežastis nebuvo skelbiama.
Tą pačią popietę artimas stilistės bičiulis Saugirdas Vaitulionis savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ atskleidė, kad ją pasiglemžė plaučių uždegimo komplikacijos.
„Prašau gerbti Agnės šeimos privatumą, turėti kruopelę žmogiškumo ir nustoti spekuliuoti kliedesiais. Agnė mirė nuo plaučių uždegimo komplikacijų“, – prašė „L’Officiel Hommes Lithuania” vyr. redaktorius.
Apie tai užsiminė ir kiti velionės bičiuliai. Tačiau jau kitą dieną internete – ir ne vien Lietuvoje – pasipylė komentarai, esą A.Jagelavičiūtės gyvybė užgeso pasiskiepijus nuo koronaviruso.
Tokių įrašų galima rasti įvairiuose socialiniuose tinkluose, tą pačią versiją skelbė ne vienos šalies gyventojai – nuo amerikiečių iki kinų.
Vienas pirmųjų įrašų apie stilistės mirtį pasirodė „Twitter“ paskyroje „Died Suddenly“.
„Žinoma lietuvė nuomonės formuotoja Agnė Jagelavičiūtė mirė staiga (pastarieji du žodžiai parašyti kaip grotažymė – red. past.), būdama 42 metų, – paskelbta gruodžio 29-osios vakarą. – Ji buvo visiškai pasiskiepijusi, pranešama, kad mirė nuo plaučių komplikacijų“.
Taip pat skaitykite: „Mirė staiga“: sparčiai išpopuliarėjęs filmas yra sąmokslo teorijų ir melagienų kratinys
Trumpame įraše nepaaiškinta, vakcinos nuo kurios ligos turimos omeny ir kaip konkrečiai šiuo atveju jos susijusios su „plaučių komplikacijomis“ (greičiausiai turimas omeny plaučių uždegimas).
Tačiau iš to, kad į A.Jagelavičiūtės portretą „įklijuotas“ jos įrašo apie skiepijimąsi nuo COVID-19 ekrano nuotrauka, ir iš šios paskyros turinio galima suprasti, apie kurias vakcinas kalbama.
„Died Suddenly“ (angl. „Mirė staiga“) yra praėjusių metų lapkričio pabaigoje pasirodžiusio filmo, skirto skiepams nuo SARS-CoV-2, pavadinimas. Daugiau nei valandos trukmės pseudodokumentika sukurta iš įvairių melagienų ir sąmokslo teorijų apie šias vakcinas.
Paskyra skirta būtent šiam filmui, kuriame skambantys teiginiai klaidina, nėra paremti patikimais moksliniais tyrimais ir jau ne kartą buvo paneigti. Joje nuolat pranešama apie staigias, dažnai – ankstyvas įvairių žmonių mirtis, nepateikiant daugiau informacijos, tačiau bandant įteigti, esą to priežastimi būna vakcinos nuo COVID-19.
Vardą visi rašė taisyklingai
A.Jagelavičiūtės mirtis patraukė ir Gemmos O'Doherty, žinomos airių žurnalistės, kuri prieš bemaž dešimtmetį buvo atleista iš žinomo leidinio „Irish Independent“ ir tapo kraštutinių dešiniųjų aktyviste bei sąmokslo teorijų skleidėja, dėmesį.
Moteris giriasi esanti ta, kurios žinutėmis „Twitter“ dalijamasi aktyviausiai Airijoje, „labiausiai cenzūruojama“ ir įtraukta į šio socialinio tinklo juodąjį sąrašą. Vos pasirodžius „Mirė staiga“, G.O’Doherty pasidalijo nuoroda į filmą.
Šios pseudodokumentikos pavadinimą paminėjo ir įraše apie stilistės mirtį. Nors tiesiai nenurodė galvojanti, kad ją pakirto skiepai nuo koronaviruso, tai galima suprasti iš grotažymių: „vakcinos sužeidimai“, „vakcinos veikia“.
Ir airė, ir viena pagyvenusi moteris iš JAV (tai galima suprasti iš jos skelbiamų nuotraukų ir įrašų) pasidalijo lūpdažį valiūkiškai įsikandusios A.Jagelavičiūtės nuotrauka su rėmeliu. Šis rėmelis, kuriame angliškai parašyta „Tikiu mokslu. Esu pasiskiepijusi“, išpopuliarėjo prasidėjus masinei vakcinacijai nuo SARS-CoV-2.
„Pasiskolinau iš draugo... Ir dar viena… 42-ejų Agnė Jagelavičiūtė, socialinių tinklų nuomonės formuotoja ir knygų autorė, šią savaitę mirė staiga ir netikėtai“, – panašiu metu pastaroji brūkštelėjo savo paskyroje „Facebook“.
Kiek anksčiau įrašas su visa analogiška informacija – ne tik apie pačią stilistę, bet ir jos mirties priežastį bei pasiskiepijimą, – pasirodė kiniškoje „Twitter“ paskyroje, turinčioje kone 19 tūkst. sekėjų. Jame irgi pateikta grotažymė „mirė staiga“.
A.Jagelavičiūtės istorija keliais sakiniais aprašyta ir tinklaraštyje „Coffee & COVID“ (angl. „Kava ir COVID“). Teisininku prisistatantis Jeffas Childersas savo įraše, be tos pačios informacijos, užsiminė, kad šeima jos mirties priežasties nepaskelbė, bet artimi žmonės paminėjo plaučių uždegimo komplikacijas.
„Žinote, kas yra viena iš „pneumonijos komplikacijų“? Plaučių embolija – kraujo krešuliai plaučiuose. Tiesiog pasakau“, – apibendrino jis.
Visus cituotus įrašus sieja ne tik ta pati skelbiama informacija, bet ir tai, kad A.Jagelavičiūtės vardas bei pavardė parašyti taisyklingai – su lietuviškomis raidėmis (net kiniškame įraše – paliktos lotyniškos raidės). Iš to galima spėti, kad žinia apie jaunos moters mirtį užsienyje ėmė sklisti ne be lietuvių pagalbos.
Pasiskiepijo gana seniai
Tokie komentarai apie stilistės sveikatą ir mirtį yra klaidinantys. A.Jagelavičiūtė išties buvo pasiskiepijusi nuo SARS-CoV-19, tačiau tai įvyko gana seniai. Viena „AstraZeneca“ vakcinos dozė jai buvo įskiepyta dar 2021 m. pavasarį. Apie tai stilistė pranešė savo socialinių tinklų paskyrose.
„Palinkėkit lengvos adaptacijos“, – tų metų balandžio 5-ąją savo sekėjų „Instagram“ paprašė stilistė. Jau po mirties internautai čia prirašė komentarų, esą būtent skiepai ją nuvarė į kapus.
Geru mėnesiu anksčiau ji ten pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame paragino skiepytis tuos, kurie jau galėjo tai padaryti, – pedagogus, medikus, senjorus. „Skiepai yra vienintelis kelias į kolektyvinį imunitetą ir vėl būti kartu“, – įraše sakė A.Jagelavičiūtė, o greta parašė „To neįmanoma pralaukti“.
Kad jaunos moters gyvybė netikėtai užgeso dėl plaučių uždegimo komplikacijų, nurodė ir jos draugė Jurga Klimaitė-Riebling.
„Pažinojau ją labai daug metų. Tik pastaraisiais nudreifavome skirtingomis kryptimis. Bet visada spaudžiau už ją kumščius.
Ir šiandien, išgirdusi, kad Agnė – reanimacijoje, kovoja už gyvybę, pakibusią ant plauko dėl plaučių uždegimo komplikacijos, meldžiausi“, – savo paskyroje „Facebook“ atviravo viešųjų ryšių specialistė.
Mirčių nenustatė
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) per dvejus metus, kai Lietuvoje skiepijama nuo koronaviruso, gavo 35 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinacijos. Nė vienu atveju, remiantis turimais duomenimis, priežastinis ryšys tarp vakcinos ir mirties nebuvo nustatytas.
Motyvuodama asmens duomenų apsauga, tarnybos atstovė spaudai Aistė Tautvydienė atsisakė nurodyti, ar buvo kreiptasi dėl stilistės mirties. Tačiau ji portalui 15min paaiškino, kokia yra procedūra panašiais atvejais.
„Pacientus raginame apie patirtas įtariamas nepageidaujamas reakcijas (ĮNR) pranešti visais atvejais, kai įtariamas ryšys su konkrečiu vartotu vaistu / vakcina, taip pat kai kyla abejonių dėl reakcijos ir vaisto / vakcinos vartojimo priežastinio ryšio.
Nėra nurodoma, kaip skubiai pacientas turi tai padaryti, tad pranešimų apie patirtas nepageidaujamas reakcijas iš pacientų sulaukiame ir iškart joms įvykus, ir praėjus ilgesniam ar trumpesniam laiko tarpui.
Tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai), gavę informacijos apie ĮNR, kiek galint greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo ĮNR į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie ĮNR formą.“
A.Tautvydienė pabrėžė, kad kiekvieno pranešimo duomenys vertinami individualiai. ĮNR, taip pat ir mirties, priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus: „Vien fakto, kad žmogus buvo pasiskiepijęs ir jį ištiko mirtis, nepakanka priežastiniam ryšiui pagrįsti.
Kitaip tariant, vertinama, ar po skiepijimo buvo pasireiškę nepageidaujamo poveikio simptomai, ar nustatyta laboratorinių arba kitų tyrimų pakitimų, ar yra kitų duomenų, patvirtinančių, kad tai galėjo sutrikdyti asmens sveikatą ar net sukelti mirtį.
Jei patvirtinančių duomenų nenustatoma, tuomet svarbu įvertinti, ar yra kitų galimų mirties priežasčių ir ar mirtis tikėtina, atsižvelgiant į vakcinos veikimo būdą bei sukeliamus poveikius. Šiais atvejais ypač svarbi informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius.“
Anot pašnekovės, apibendrinti, kiek laiko užtrunka tokie tyrimai, sunku. Viskas priklauso nuo to, kokie laboratoriniai ir kiti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kas iš tiesų ištiko žmogų ir kas nulėmė mirtį, buvo ar turi būti atliekami. Įtakos turi ir tai, kiek informacijos jau turima, kiek dar reikia išsiaiškinti ir surinkti.
VVKT visus pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakcinas, taip pat ir apie mirties atvejus, perduoda į Europos vaistų agentūros saugumo duomenų bazę („Eudravigilance“). Jie toliau vertinami patyrusių ekspertų, siekiant nustatyti galimą pasireiškusios nepageidaujamos reakcijos priežastinį ryšį su vakcina, vakcinų keliamos rizikos tikimybę, pavojingumą ir rizikos veiksnius.
Pneumonija dažnai pražudo
Ne vienas internautas savo abejones, ar jauną žmogų galėjo pakirsti toks negalavimas, grindė išvedžiojimais, esą plaučių uždegimas šiais laikais nėra mirtina liga.
Tačiau medikai tvirtina priešingai. Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila dar 2017 m. publikuotame straipsnyje portalui 15min teigė: „Plaučių uždegimas dažnai įsivaizduojamas kaip lengva liga. Gal nustebinsiu, bet tai daugelį dešimtmečių trečia pagal dažnumą mirties priežastis.
Ne veltui plaučių uždegimas nuo senų laikų vadinamas mirties kapitonu. Nuo tokio plaučių uždegimo, kuriuo žmogus suserga nebūdamas ligoninėje, tikimybė numirti, priklausomai nuo jo bendros sveikatos būklės, gretutinių ligų, yra nuo 5 iki 40 proc.
Jei nesunkus plaučių uždegimas, kai net nereikia gulėti ligoninėje, tikimybė mirti yra nuo 1 iki 5 proc. Jei uždegimas apima daugiau negu vieną plaučių skiltį, tikimybė mirti padidėja iki 10 proc., jei yra ir gretutinių ligų – iki 30-40 proc.“.
Pulmonologo teigimu, mirties tikimybė tiesiogiai priklauso nuo specifinio imuniteto. Beje, net jei žmogus gyveno visą laiką daugmaž sveikai, nerūkė, nevartojo daug alkoholio, neturi minėtų lėtinių ligų, maždaug nuo 65 metų gynybiniai mechanizmai natūraliai pradeda silpti. Dėl to uždegimas plinta greičiau, nes organizmas nesugeba jo greitai sustabdyti.
Plintant uždegimui, visame organizme ima stigti deguonies, o tai išbalansuoja ir kitų organų veiklą. Širdis tinkamai nebeaprūpina organizmo krauju, dėl to dar mažiau pernešama deguonies, kurio ir taip stinga. Be to, organizmui kovojant su uždegimu žuvusios bakterijos patenka tiesiai į kraujotaką ir plinta organizme, sukeldamos intoksikaciją.
Taigi pagal statistiką, maždaug pusė visų priežasčių, dėl kurių žmonės miršta nuo plaučių uždegimo, susijusios su pačiu plaučių uždegimu, o pusė – su kitų organų funkcijos sutrikimais dėl deguonies trūkumo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
