Kaip BNS sakė liberalas Eugenijus Gentvilas, už tokį sprendimą balsavo aštuoni Seimo nariai, jis pats susilaikė.
Komisijos pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė po uždaro posėdžio neinformavo žurnalistų apie priimtą sprendimą.
Tyrimas dėl apkaltos A.Skardžiui buvo pradėtas gavus kelių Seimo narių kreipimąsi, kad A.Skardžiaus šeima išskirtinėmis sąlygomis išnuomojo žemės sklypus vėjo jėgainėms ir teikė įstatymų pasiūlymus dėl atsinaujinančių išteklių energetikos.
Prokuratūra birželio pradžioje paskelbė nenustačiusi nusikalstamų A.Skardžiaus veiksmų ir nutraukė beveik metus trukusį tyrimą. Anot prokuratūros, nenustatyta, kad A.Skardžius būtų daręs kokią nors įtaką žemės nuomos sutarties sudarymui.
Prokurorų teigimu, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektai nesukūrė konkrečių, neigiamų pasekmių – jie Seimo komitetuose buvo atmesti ir įstatymo galios neįgavo. Vien tai, jog A.Skardžius dalyvavo teisės aktų rengimo procese, nesuteikia pagrindo teigti, kad tokie jo veiksmai yra nusikalstami, nurodė prokuratūra.
Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat keltas klausimas dėl vienos saulės elektrinių projektą plėtojusios Baltarusijos įmonės galimos įtakos A.Skardžiaus veiklai ir galimam jo piktnaudžiavimui vykdant parlamentinę veiklą.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad A.Skardžius, turėdamas tiesioginių sąsajų su Baltarusijos įmone, taip pat eidamas Seimo parlamentinės grupės ryšiams su Baltarusija pirmininko pareigas, tokiais savo veiksmais galėjo sukelti abejonių dėl vykdomos parlamentinės veiklos ir pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatas. Prokuratūra nurodė ikiteisminio tyrimo medžiagą perduosianti Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai.
Dėl minėtų epizodų Seime pradėtas A.Skardžiaus apkaltos procesas. Specialioji komisija priėmė sprendimą, jog nemato pagrindo, kad parlamentaras galėjo sulaužyti priesaiką ir pažeisti Konstituciją.
A.Skardžius yra Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas.
