Masiškai atleisti darbuotojus numatyta rugsėjo 25–30 dienomis. Iki tol dar gali būti patikslintas ir atleidžiamųjų skaičius.
„Kiekviena įmonė, planuojanti atleisti grupę darbuotojų, privalo pranešti Darbo biržai, mes savo ruožtu informuojame savivaldybę. Nurodytas atleidžiamųjų skaičius yra preliminarus“, – aiškino Vilniaus darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Bronislava Katinienė.
Didžioji dalis planuojamo atleisti personalo – buhalteriai, vairuotojai ir techniniai darbuotojai. Atleidimų bangą išgyvenę specialistai prisidės prie Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro.
„Reforma nėra kažkokia naujiena, apie permainas buvo paskelbta „Valstybės žiniose“. Iki šiol AIDS centras atliko nepriklausančias funkcijas, kurių neturėtų būti“, – pasakojo sveikatos apsaugos ministro patarėjas Rimantas Remeika. Tikimės, kad su likusiu personalu prisidėję prie Infekcinių ligų centro sugebėsime atlikti funkcijas. Daug kas priklausys ir nuo finansavimo, – dėstė S.Čaplinskas.
Specialistas kaip pavyzdį įvardijo AIDS centro valdomą Narkomanų gydymo centrą.
„Toks centras po reorganizacijos turėtų tapti vienos iš gydymo įstaigų padaliniu, gauti finansavimą iš kitų šaltinių. Tai neabejotinai naudinga ir reikalinga institucija, atliekanti gerą darbą, tačiau jos darbas tiesiogiai su AIDS, kaip liga, nesusijęs. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau“, – teigė R.Remeika.
Tikisi išlikti
Kiek konkrečiai darbuotojų planuojama atleisti, negalėjo pasakyti ir Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinkskas. Pasak jo, įstaiga stengsis išlaikyti kuo daugiau specialistų, tačiau kol kas neaišku, kaip atrodys galutinis dviejų centrų darinys.
„Tikimės, kad su likusiu personalu prisidėję prie Infekcinių ligų centro sugebėsime atlikti funkcijas. Daug kas priklausys ir nuo finansavimo“, – dėstė S.Čaplinskas.
AIDS centras tiria galimus ligos atvejus, užsiima informacijos apie AIDS ir ŽIV skleidimu, įgyvendina ligos prevencijos programas.
AIDS
Vyraujanti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atsiradimo teorija aiškina, kad į ŽIV panašus virusas, cirkuliavęs tarp primatų, mutavo ir Afrikoje pateko į žmonių organizmą. Manoma, kad tai atsitiko XIX ar XX amžiuje.
Virusas ilgai galėjo egzistuoti ribotose vietose neišplisdamas, kol jam plisti susidarė palankios demografinės ir socialinės sąlygos: masinė migracija iš kaimo į miestą, susijusi su darbo paieška, pradėjusios irti šeimos, atsitiktiniai lytiniai santykiai, komercinio sekso darbuotojų gausėjimas, kraujo perpylimas. Dėl intensyvėjančio turizmo ir taržemyninių prekybos ryšių ŽIV virusas išplito ir kitose pasaulio šalyse.
Nors pirmieji įgyto imuniteto nepakankamumo sindromo (AIDS, angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome) atvejai buvo identifikuoti tik 1981 metais, panašių į AIDS atvejų JAV užfiksuota dar 1979 metais. Pirmasis AIDS atvejis Lietuvoje užfiksuotas 1988-aisiais.
