Premjero S.Skvernelio ir Vilniaus mero R.Šimašiaus santykių draugiškais nepavadinsi. Premjeras prieš metus yra pasišaipęs, kad mato viso labo vieną konkretų mero darbą – nupjautą tują. Dabar merui tenka klausytis priekaištų, kad Vilniaus savivaldybė nesugeba dirbti.
Nes ir vaiko pinigai, anot S.Skvernelio, Vilniuje lėčiausiai pasiekia tėvus, ir nacionalinio stadiono projektas buksuoja, o tai gali baigtis prarastais ES milijonais bei net nuobaudomis už negebėjimą laikytis nustatyto grafiko. Bent jau taip kalba premjeras, priekaištaudamas sostinės vadovams.
Svarbiausias šio projekto datas rasite čia: Nacionalinis stadionas: svarbiausios datos.
Grėsmė – savivaldybė
S.Skvernelis ir R.Šimašius, panašu, sutarimo, kas kaltas (jeigu kaltų yra) dėl to, kad Vilniuje vis dar nėra stadiono, nerado.
Premjeras po susitikimo su meru praėjusią savaitę kalbėjo apie savivaldybės darbo trūkumus: „Vienintelė grėsmė yra savivaldybė. Pagal tuos planus, galimus grafikus kyla grėsmė, kad gali būti nepasirašyti laiku sutartiniai dokumentai, kiltų didžiulė grėsmė europinių lėšų investavimui. Jeigu mes matysime tas rizikas ir ateis ta diena, kuri panašu gali ateiti, kai net teoriniai terminai gali būti pažeisti, turėsime priimti kitus sprendimus. Užsidegė dabar geltona lemputė, dar galime toleruoti, bet kai užsidegs raudona, turėsime priimti kitus sprendimus.“
Tie „kiti sprendimai“, kaip LRT televizijai patikslino premjero atstovas spaudai, yra tai, kad Vyriausybė gali nacionaliniam stadionui nebeskirti ES lėšų, o nukreipti jas į kitus projektus. Kokie galimi kiti projektai – nekonkretizuojama.
Apie tą patį S.Skvernelis kalbėjo ir Vyriausybės valandoje Seimo posėdžio ketvirtadienį metu. Premjeras nesusilaikė neįgėlęs Vilniaus miesto savivaldybei. Lauryno Kasčiūno paklaustas, koks stebuklas turi įvykti, kad Vilniuje, vienoje iš Europos sostinių, atsirastų normalus futbolo stadionas, bent jau toks, kokiuose Lenkijoje žaidžia antros lygos komandos, jis pareiškė, kad, „kalbant apie Vilnių, matyt, reikia vieno stebuklo – kad savivaldybė pradėtų tinkamai dirbti“.
Kalbant apie Vilnių, matyt, reikia vieno stebuklo – kad savivaldybė pradėtų tinkamai dirbti, – sakė S.Skvernelis.
Anot S.Skvernelio, daugiafunkcis sveikatinimo, ugdymo, švietimo, kultūros ir užimtumo skatinimo kompleksas yra svarbus projektas, pradėtas dar 2016 metais valdant Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei ir jau tuomet esą buvo numatytas labai aiškus grafikas, kaip turi vykti darbai.
„Yra labai aiškios procedūros, galutiniai terminai. Jeigu iki to galutinio termino, kuris nenumaldomai artėja kaip pavasaris, nebus pasirašyta sutartis su rangovu, vadinasi, įvertindami rizikas, mes privalėsime reaguoti, nes kitaip bus taip, kad ne tik ES parama bus neinvestuota, bet ir patirsime sankcijas dėl rezervinių pinigų panaudojimo. Stebuklas vienas – dirbti pradėti reikia“, – kiek ironiškai kalbėjo S.Skvernelis.
Grafiko laikomasi
Meras atkerta, kad jokio vėlavimo nėra. Ir baksnoja į patvirtintą grafiką, kuriame artimiausia numatyta data yra 2018 m. birželio 13 d., kai turi prasidėti „įpareigojančių pasiūlymų vertinimas“, o jo – iki šių metų pabaigos derybos, iki kitų metų vidurio (2019 m. birželio 24 d.) ketinama parengti ES paramos paraišką, taip pat kitą vasarą pasirašyti sutartį su nugalėtoju. Tuomet iki 2020 m. lapkričio 28-osios skiriama laiko komplekso projektavimui ir iš karto po to prasidės statybos, kurių pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
„Galiu pasakyti, kad yra viena rizika, susijusi su nacionaliniu stadionu ir daugiafunkciu kompleksu, ką premjerui ir sakiau, tai rizika, kad Vyriausybė nuspręs stabdyti ir perskirstys ES pinigus. Tą riziką esu įvardijęs ir anksčiau, tos rizikos pasireiškimų matau ir šiandien, nes būtent šita Vyriausybė atšaukė savo aukštus pareigūnus ir delegavo kitų ministerijų gerokai žemesnio rango valstybės tarnautojus į darbo grupę. Ir aš matau, kad Vyriausybės rūpestis šituo projektu yra gerokai sumažėjęs. Nenoriu čia jokių sąmokslų teorijų kurti dabar, bet man neramu tik dėl Vyriausybės“, – komentuodamas premjero žodžius sakė R.Šimašius.
Darbo grupėje, kurią minėjo meras, išties nėra nė vieno aukšto rango valdininko ar juolab politiko, kurie galėtų paspartinti procesus priimdami greitus sprendimus. Šios projekto koncesijos suteikimo organizavimo ir koncesijos suteikimo procedūrų atlikimo komisijos pirmininkė yra Sigita Vasiljevaitė, Kūno kultūros ir sporto departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja, taip pat dirba Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos strateginio koordinavimo skyriaus vedėjas bei tos pačios ministerijos Statybų skyriaus vedėjas.
Vilniaus miestui atstovauja Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas, Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius bei „Vilniaus vystymo kompanijos“ direktoriaus pavaduotoja.
Yra viena rizika, susijusi su nacionaliniu stadionu ir daugiafunkciu kompleksu, kad Vyriausybė nuspręs perskirstys ES pinigus, – teigė R.Šimašius.
Kaip ekspertai komisijai priklauso ir Centrinės projektų valdymo agentūros specialistai.
Merui ir premjerui apsižodžiavus, Vilniaus savivaldybė pasiryžo komisijos sudėtį keisti.
„Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama, kad ir toliau Daugiafunkcio komplekso statybos vyktų sklandžiai ir pagal grafiką, kreipėsi į Vyriausybę prašydama dar kartą deleguoti savo politinio pasitikėjimo ar kitus Vyriausybės kanceliarijos arba Vidaus reikalų ministerijos atstovus į procedūrų atlikimo komisiją. Kompetentingų narių skyrimas yra labai svarbus sėkmingam projekto įgyvendinimui – vertinant konkurso dalyvio pateiktą preliminarų pasiūlymą ir atstovaujant institucijoms konkurso derybų etape.
Sostinės savivaldybės aktyviai dirba pagal projekto įgyvendinimo grafikus, kurių laikosi, tačiau komisijos ir projekto įgyvendinimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo visų komisijos narių įsitraukimo. Pernai Vyriausybė atsisakė deleguoti savo atstovus į komisiją, nors Vyriausybės indėlis čia yra ne mažiau svarbus ir itin reikšmingas tiek vertinant pateiktą preliminarų pasiūlymą, tiek vykstant deryboms“, – tokią informaciją dėl savivaldybės kreipimosi gavo 15min.
Nebuvo pasirengta
R.Šimašius, paklaustas, ar buvo įmanoma kažką padaryti daugiau, kad stadionas jau stovėtų Vilniuje, tvirtina, kad galbūt, tačiau atėjęs dirbti meru jis tikina radęs situaciją, kai konkursui nebuvo pasiruošta, daug dalykų neišspręsta ir to teko imtis.
„Tokio dalyko Lietuvoje dar nebuvo, tai natūralu – tas užtruko. Buvo keli svarstymai taryboje ir pagal koncesijos įstatymą turėjo taip būti. Teoriškai pasakyti, kad nė diena anksčiau negalima buvo paskelbti konkurso, būtų neteisinga, bet iš principo tas laikas išnaudotas buvo prasmingai“, – 15min tikino Vilniaus meras.
Jo teigimu, su premjeru yra kalbėta, kad komisijos sudėties pakeitimas tikrai padėtų, ypač kai prasidės derybos – tuomet prireiks žmonių, kurie turi įgaliojimus, patirtį spręsdami tokius klausimus, tai būsią svarbiau už techninių detalių išmanymą. Savivaldybės atstovai esą yra tinkami, bet galbūt prie jų prisidės, tarkim, administracijos direktorius.
„Aš ir pats aktyviai praeitą vasarą dalyvavau procese, susitikinėjau su abiem konkurse dalyvavusiomis bendrovėmis, pats asmeniškai įkalbinėjau, nes ir vienas, ir kitas turėjo minčių, politines rizikas vertino, koks bus Vyriausybės požiūris ir pan. Tikinau, kad viskas galioja, viskas tinka, su premjeru buvau kalbėjęs, kad jie rimtai žiūri į projektą. Pats skiriu tam dėmesio pakankamai ir nemažai, administracijos direktorius taip pat“, – kalbėjo R.Šimašius.
Jo pirmtakas Artūras Zuokas, dabar irgi teigiantis, kad savivaldybė kalta dėl nepakankamai sparčiai vykdomo pasirengimo statyboms, savu laiku vadovavo komisijai, kuri rengė konkurso sąlygas. Tačiau dabar, anot R.Šimašiaus, dirba darbo grupė.
Šiandien mes neturime net konkurso nugalėtojo, – piktinosi A.Zuokas.
A.Zuokas sako išeidamas palikęs tikslų planą, pagal kurį jau 2015 m. IV-ajame ketvirtyje planuotas konkurencinis dialogas, o 2016 m. turėjo būti pasirašyta sutartis ir metų pabaigoje arba vėliausiai 2017-ųjų pradžioje prasidėti statybos darbai. Planas buvęs suderintas su Vyriausybe, kadangi projekto savininkas buvo savivaldybė, bet jo pagrindinis darbų vykdytojas – CPVA ir Vyriausybė.
„Savivaldybė nusprendė pati viską daryti, atleidusi daugybę žmonių, tų, kurie dirbo su projektu, nė vieno nėra likę, o tokį projektą norint perimti, reikia bent jo istoriją žinoti. Taip ir pradėjo viskas plaukioti. (…) Šiandien mes neturime net konkurso nugalėtojo“, – piktinosi buvęs Vilniaus meras.
R.Šimašius į tokias buvusio mero kalbas moja ranka, esą paliktasis grafikas neturėjo jokios vertės, kadangi konkursui nebuvo pasiruošta. Jis tik patvirtino, kad dar 2015 m. miestas perėmė projektą savo žinion, nes kitaip jis esą būtų žlugęs.
Laukia teismo sprendimo
Konkurse buvo du dalyviai: bendrovės „Axis Industries“, kartu su partneriais darbus pasiūliusi atlikti už 79,9 mln. eurų, ir „Vilniaus nacionalinis stadionas“ su partneriais, jų pasiūlymo vertė siekė 77,886 mln. eurų.
Konkurse buvo du dalyviai: bendrovės „Axis Industries“ ir „Vilniaus nacionalinis stadionas“.
Viešųjų pirkimų tarnyba ir CPVA konstatavo, kad konkurse gali likti tik vienas dalyvis, tad Nacionalinio stadiono komplekso Vilniuje konkurso komisija nusprendė tęsti derybas su vieninteliu likusiu jo dalyviu – koncerno „Icor“ valdoma inžinerinių produktų ir sprendimų bendrove „Axis Industries“.
„Vilniaus nacionalinis stadionas“ kreipėsi į teismą, kaip sakė bendrovės direktorius Renatas Načajus, ieškiniu siekdama, kad būtų priimtas ir vertinamas konkursui pateiktas popierinis pasiūlymo variantas bei sudaryta galimybė paspausti mygtuką ir formaliai elektroniniu būdu per CVP sistemą pateikti pasiūlymą, analogišką popieriniam variantui. Ir savo pasiekė – teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir sustabdė Nacionalinio stadiono konkursą, kol bus išnagrinėtas bendrovės pateiktas ieškinys.
Vilniaus savivaldybė tikisi, kad teisme procesas neįstrigs ir vėliausiai iki gegužės 1-osios ieškinys bus išnagrinėtas.
Siūlo taiką
Renatas Načajus, „Vilniaus nacionalinio stadiono“ vadovas, jau pasirodžius straipsniui, kreipėsi į 15min su prašymu pridėti jo komentarą, kad kreipimasis į teismą nebuvo noras vilkinti konkurso eigą, o esą atvirkščiai – sudaryti konkurenciją.
Penktadienį, kovo 23 d., savivaldybei pateikėme siūlymą bylą spręsti taikiai, – sakė R.Načajus.
„Į teismą kreipėmės siekdami ne vilkinti konkurso eigą, bet priešingai – kad mūsų pateiktas konkurencingas pasiūlymas nebūtų atmestas nevertinus jo turinio bei esmės. Tačiau Vilniaus savivaldybės administracija ir Kūno kultūros ir sporto departamentas apskundė teismo nutartį dėl laikinųjų priemonių taikymo, siekdami kuo greičiau pabaigti konkursą, netgi nelaukiant teismo sprendimo, taip parodydami palaikymą vienam likusiam dalyviui ir, tikėtina, siekdami užkirsti kelią bet kokiai galimai konkurencijai.
Siekiame dalyvauti skaidriame konkurse, kuriame laimėtojas išrenkamas esant konkurencijai ir patenkinant viešąjį interesą išsirinkti savo poreikius geriausiai atitinkantį stadioną. Teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teigiama, kad visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto ir ES lėšas, sudarant galimybę daugiau nei vienam dalyviui dalyvauti konkurse, yra svarbesnis, nei siekis kuo greičiau pabaigti konkursą su vieninteliu likusiu dalyviu. Be to, liko daugiau nei 2 metai visoms su konkursu susijusioms procedūroms pabaigti bei stadiono statyboms pradėti, tad teismo procesas, kuriam yra taikomi sutrumpinti terminai, tikrai nekliudys gauti ES finansavimą. Vadinasi, konkurso organizatorių išreikšta baimė prarasti finansavimą yra nepagrįsta ir tai yra tik priedanga siekiant užkirsti kelią konkurencijai.
Penktadienį, kovo 23 d., savivaldybei pateikėme siūlymą bylą spręsti taikiai, taip dar kartą parodėme, kad siekiame operatyvumo ir esame nusiteikę diskusijai ir abiem pusėms naudingam sprendimui. Tokios pozicijos laikomės nuo pat konkurso pradžios ir tikime, kad galiausiai konkurso organizatoriai sutiks konstruktyviai diskutuoti ir patys nustos kliudyti sklandžiai konkurso eigai.“
Kaunas irgi statys
Kaune irgi gyvenama idėjomis dėl būsimo stadiono. Čia turėtų būti rekonstruotas S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, tačiau konkursas, kam bus patikėta stadiono rekonstrukcija Kaune, irgi užsitęsė – pabaiga, planuota kovą, dabar jau nusikėlė į balandžio vidurį.
Kaip 15min jau rašė, dėl galimybės rekonstruoti stadioną grumiasi Turkijos ir Lietuvos bendrovės. Tarp jų – Vilniuje „Ozo“ prekybos ir pramogų centrą stačiusi Turkijos statybų grupė „Kayi Insaat“ ir Kauno Žalgirio arenos statytojos „Vėtrūnos“ įpėdinė UAB „Versina“.
Šiam projektui tikimasi gauti ES paramą ir pinigų iš valstybės biudžeto, taip pat dalį skirs pati Kauno savivaldybė.
