Pasak Kauno tarybos narės, konservatorės Jurgitos Kupčinskienės, mąstyti apie interpeliaciją privertė faktas, kad mero šeimos verslas nuo pavasario vis nepasitraukia iš Rusijos. Tai neva yra principinis politinis sprendimas.
Negana to, kaip paviešino tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, šiais metais viešai registruoti bent 7 susitarimai, kuriais „Vičiūnai Rus“ turtas įkeistas VTB, „Gazprombank“ ir subjektams, kurių tapatybę Rusijos valdžia slepia dėl sankcijų. 5 iš 7 turto įkeitimo susitarimų registruoti jau po karo Ukrainoje pradžios. Naujausias sandoris atliktas rugsėjo 1-ąją.
„Vičiūnų grupė“, kurios vienas iš pagrindinių akcininkų yra Kauno miesto meras V.Matijošaitis, anksčiau viešai skelbė kelias datas, kada bendrovė pasitrauks iš Rusijos – vasario 28, kovo 7 ir 21, balandžio 5 ir 29, gegužės 18, birželio 20, liepos 18. Vasaros pabaiga buvo dar vienas žadėtas terminas. Ji atėjo, tačiau verslo dalies Rusijoje pardavimo sandoris vis dar neįvyko – procesai tęsiasi ir nėra aišku, kiek jie užtruks.
Šarūnas Matijošaitis yra „Vičiūnų grupės“ generalinis direktorius, o Dainius Matijošaitis – įmonės valdybos narys. Abu jie – Kauno mero sūnūs, taip pat – ir miesto tarybos nariai.
Prieš pat rugsėjo 13-osios Kauno savivaldybės tarybos posėdį, kuriam pirmininkavo mero pavaduotojas Andrius Palionis, nes pats V.Matijošaitis šiuo metu atostogauja, būtent Š.Matijošaičiui įteiktas kruvinas medalis su užrašu Nr. 1. Mero sūnus medalio nepriėmė.
TS-LKD frakcijos seniūno Pauliaus Lukševičiaus nuomone, V.Matijošaitis jau anksčiau turėjo pasirinkti, ar jis nori būti verslininku, ar politiku, o jam nesugebant priimti žadėtų sprendimų dėl verslo Rusijoje nutraukimo ir toliau šioje šalyje vystant verslą, anot P.Lukševičiaus, opozicijos atstovams teks pradėti V.Matijošaičio atstatydinimo iš pareigų procedūrą.
Anot TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje nario Jono Koryznos, V.Matijošaitis savo veiksmais pažeidžia gyventojų viešąjį interesą. J.Koryznos teigimu, V.Matijošaičio toliau vystomas verslas Rusijoje gali daryti merą pažeidžiamu, o tai kelia grėsmes nacionaliniam saugumui.
Mano, kad sulaužė priesaiką
Vienas iš opozicijos inicijuojamos interpeliacijos motyvų – Lietuvos piliečiai turi teisėtą interesą nebendradarbiauti su agresore Rusijos Federacija ir jos nestiprinti, jai nepadėti vykdant verslus Rusijos federacijoje, kuriant darbo vietas ir mokant mokesčius į Rusijos federacijos biudžetą, iš kurio agresorė finansuoja savo karines kampanijas. Šis visuomenės viešas interesas neva apima ir nebendradarbiavimą su subjektais, kurie yra susiję su Rusijos federacija ir kurių atžvilgiu yra pritaikytos sankcijos.
Interpeliacijos iniciatoriai primena, kad V.Matijošaitis davė priesaiką, kuria įsipareigojo gerbti vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.
V.Matijošaitis, neatsisakydamas verslo Rusijos federacijoje, savo veiksmais sulaužė mero priesaiką.
„Viešoje erdvėje Kauno miesto meras V.Matijošaitis viešai deklaruoja, kad parduoda savo verslo įmonę „Vičiūnai Rus“ ir išeina iš Rusijos rinkos. Viešai netgi buvo skelbiamos verslo įmonės „Vičiūnai Rus“ išėjimo iš Rusijos datos.
Tačiau viešoje erdvėje taip pat buvo paskelbta, kad po karo su Ukraina pradžios (vasario 24 d.) „Vičiūnai Rus“ formino paskolos ir įkeitimo sandorius „Vičiūnai Rus“ plėtrai su subjektais, kurių atžvilgiu yra pritaikytos sankcijos (VTB banku, kitais subjektais, kurių duomenis Rusijos federacijos valdžios dėl taikomų sankcijų yra įslaptinti).
Tokie viešai paskelbti „Vičiūnai Rus“ plėtros faktai niekaip nedera su mero V.Matijošaičio viešai deklaruojama pozicija. Iš šių faktų akivaizdu, kad V.Matijošaitis savo verslo ne tik neatitraukia iš Rusijos federacijos teritorijos, bet jį ir toliau plėtoja“, – tuo motyvuojama interpeliacija.
Tokie Kauno miesto savivaldybės mero, kaip verslo grupės akcininko ir galutinio naudos gavėjo veiksmai, pasak interpeliacijos iniciatorių, yra nesuderinami su morale, gyventojų teisėmis, jų teisėtais lūkesčiais ir viešu interesu nebendradarbiauti su Rusijos federacija ir neturėti verslo Rusijos federacijoje. Tuo būdu neva jis lieka pažeidžiamas kaip politikas, juo gali būti manipuliuojama ir reikalaujama atlikti veiksmus, priešiškus Lietuvos interesams.
Interpeliacijos iniciatoriai mano, kad V.Matijošaitis, neatsisakydamas verslo Rusijos federacijoje, savo veiksmais sulaužė mero priesaiką.
TS-LKD frakcija antradienį vyksiančio tarybos posėdžio metu kvietė raštą dėl mero atstatydinimo pasirašyti ir kitus opozicijos narius bei daugumoje esančius „Vieningo Kauno“ judėjimo narius.
Į norą jo atžvilgiu pradėti interpeliaciją V.Matijošaitis sureagavo taip: „Vieną dieną jaunieji konservatoriai kviečia į protestą bandydami sugadinti Rugsėjo 1-osios šventę. Nepavyko. Dabar vyresnieji konservatoriai vėl kažką organizuoja? Gal ne man čia komentuoti, bet šita jų rinkimų kampanija iš šono atrodo nekaip. Dirbau ir toliau dirbsiu miestui, o žmonės mato, supranta, ko siekiama tokiomis akcijomis. Mero darbą man suteikė kauniečiai, bet ne konservatoriai.“
Ne visi opozicijos nariai pasirašė
Tarybos posėdžio pabaigoje P.Lukševičiui perskaičius konservatorių pareiškimą dėl interpeliacijos, posėdžiui pirmininkaujantis A.Palionis pabrėžė, kad tai – tik pareiškimas, pačios interpeliacijos sekretoriatas dar nėra gavęs.
„Parašų, suprantu, neturite? Ačiū už pareiškimą. Interpeliacija pateikiama tarybos sekretoriatui. Sekretoriatas jos dar nesulaukė“, – patikino A.Palionis.
Opozicijoje yra šeši TS-LKD ir trys Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
„Kol kas tik mūsų frakcija prasirašė. „Vardan Lietuvos“ dar svarstys. Planuojame iki penktadienio surinkti reikiamus parašus“, – po tarybos posėdžio teigė J.Kupčinskienė, kurią nustebino kai kurių „Vieningo Kauno“ narių reakcija į pareiškimą – buvo pasišaipyta.
Kaip 15min teigė „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė, jie tik dabar išgirdo apie šį pareiškimą, trūko komunikacijos, tad dar savo parašo ji nepadėjo – svarstys apie tai.
Reikia ir teismo išvados
Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, teikti savivaldybės tarybai pradėti mero įgaliojimų netekimo procedūrą turi teisę ne mažesnė kaip 1/3 savivaldybės tarybos narių grupė.
Net 31 (be paties mero) iš 41 tarybos nario priklauso „Vieningo Kauno“ frakcijai, tad surinkti reikiamą balsų skaičių interpeliacijai maža vilties turi ir patys jos iniciatoriai – teigia asmeniškai kalbėjęsi su keliais „Vieningo Kauno“ nariais, bet netiki, jog jie prisidės savo balsu.
Teikimas interpeliacijai galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: meras sulaužė priesaiką arba nevykdo jam šiame ar kituose įstatymuose nustatytų įgaliojimų.
Gavusi teikimą pradėti mero įgaliojimų netekimo procedūrą, savivaldybės taryba kitame savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teikimo gavimo dienos, priima sprendimą sudaryti komisiją pateiktiems faktams ištirti ir nustato terminą, iki kada komisija turi pateikti išvadą.
Komisija sudaroma iš visų frakcijų atstovų laikantis proporcingumo principo.
Tuomet savivaldybės taryba, apsvarsčiusi komisijos pateiktą išvadą, priima vieną iš sprendimų: kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu pateikti išvadą arba nutaria, kad taikyti mero įgaliojimų netekimo procedūrą nėra pagrindo.
Taigi mero atstatydinimui taip pat reikalinga ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvada. Jei šis nusprendžia, kad meras priesaikos nesulaužė, įstatymų nepažeidė, interpeliacijos procedūra nutraukiama.
Jeigu padaroma priešinga išvada, pripažinimui, kad meras neteko įgaliojimų, tuomet reikalinga 3/5 tarybos narių balsų dauguma.
Merui netekus įgaliojimų, rengiami nauji rinkimai, nebent iki eilinių savivaldybių tarybų rinkimų datos yra likę mažiau kaip vieneri metai. Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks 2023 metų pavasarį.
Ragino ne kartą
Tai ne pirmas bandymas versti V.Matijošaitį iš posto. Dar šiemet Kauno tarybos opozicijoje esanti Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija ragino merą atsistatydinti, tačiau šis tokius siūlymus ignoravo, į užduotus klausimus neatsakė.
Rugsėjo 1-ąją prie Kauno miesto savivaldybės vyko nedidelis jaunųjų konservatorių inicijuotas protestas, kuriuo piktintasi, kad „Vičiūnų grupė“ nepasitraukė iš Rusijos kaip žadėjo.
Organizatoriai norėjo surengti didesnį protestą, tačiau tam iš savivaldybės leidimo negavo, nes toje pačioje vietoje neva vyko kitas renginys.
