„Neabejotinai tai, kas šiuo metu su Putino žinia ar jo bei parankinių įsakymais vykdoma Ukrainoje, pateks į tamsiausius Europos istorijos puslapius. Grobiami vaikai, žudomi civiliai, griaunami miestai, prievartaujamos moterys – tai tik dalis visų įvykdytų žiaurių karo nusikaltimų. Putino vieta – Hagoje,“ – teigia LRS Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Vilniuje jau įkalintas Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus kameroje, Tuskulėnų memoriale, sėdi Lukiškių kalėjime. Kiti kartoniniai karo nusikaltėlio Putino maketai-atvaizdai keliaus į skirtingus Lietuvos muziejus, kurie susiję su Lietuvos gyventojų genocidu ir net Trakų pilies kalėjimo duobę”, – pasakoja akcijos – idėjos autorius Alkas Paltarokas.
Kovo 17 dieną Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.
Kitas ypač svarbus istorinis Lietuvai aspektas – 2019 m. įsigaliojo istorinis EŽTT sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog Lietuvos teismai teisėtai nuteisė asmenį už partizanų, kaip reikšmingos lietuvių tautos dalies, genocidą. Taip pripažinta, kad dalyvavimas Sovietų Sąjungos represijose prieš reikšmingą lietuvių tautos dalį yra laikomas genocidu. Toks Sovietų represijų įvertinimas tarptautiniame teisme turi būti žinomas kiekvienam, kam svarbi laisvės, demokratija ir valstybė.
Dabartinės Rusijos federacijos veiksmai Ukrainos teritorijoje turi akivaizdžių paralelių su įvykiais sovietų okupuotoje Lietuvoje. Tada šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų buvo nužudyti, nukankinti ir ištremti.
„Gyvojoje atmintyje dar neišblėso laikas, kai XX amžiaus viduryje mūsų šalies piliečiai kaip vergai buvo vežami į Sibirą. Komunizmas (bolševizmas) padarė milžiniškus nusikaltimus visoms pavergtoms tautoms, neišskiriant ir pačių rusų tautos. Dabartinis V.Putino režimas, paveldėjęs blogiausias bolševizmo ir rusiško imperializmo tradicijas, tęsia nusikalstamą politiką, pirmiausia okupuotose Ukrainos srityse. Norėčiau atkreipti dėmesį į du aspektus: pirma. gyventojų deportacijas ir vaikų grobimą, antra, ekologinį genocidą (ekocidą).
Artėjant Gedulo ir vilties dienai prisimename sovietų režimo įvykdytas masines 1941 m. ir vėlesnes deportacijas. 1941 m. gegužės–birželio mėn. buvo įvykdytas masinis trėmimas iš Sovietų Sąjungos užimtų teritorijų, kurias ji užėmė pagal 1939 m. rugpjūčio 23 d. Sovietų
Sąjungos–Vokietijos paktą ir vėlesnes sutartis su Vokietija. 1941 m. trėmimų zoną sudarė Estija, Latvija, Lietuva, Besarabija su Šiaurės Bukovina, taip pat vakarinės Baltarusijos ir Ukrainos dalys. Visoms tremiamųjų kategorijoms ir represijų rūšims bendra buvo tai, kad niekas iš tremiamųjų nebuvo formaliai nuteistas. NKVD dokumentuose šią operaciją vadino „socialiai svetimų elementų išsiuntimu“. Toks apibūdinimas palietė 106 tūkstančius žmonių: 87 tūkstančius ištremtųjų ir 19 tūkstančių, išvežtų į lagerius. Deportacijos vykdymo metodika (pirmiausia – tremiamų šeimų atskyrimas nuo vyrų (šeimos galvų)) buvo ypatinga, pritaikyta tik 1941 m. tremčiai.
Lietuvoje ir pokario laikotarpiu tarp ištremtų žmonių daugiau kaip 70 proc. tremtinių sudarė moterys ir vaikai, Į tremtį buvo išvežta apie 40 tūkst. vaikų ir virš 50 tūkst. moterų.
1941 m. tremtiniai dėl prasidėjusio Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo, atsidūrė ypač materialiai ir psichologiškai nepalankioje aplinkoje. Iki 1945 m. žuvo apie pusė 1941-ųjų birželio tremtinių. Į Lietuvą sugrįžo vos 13 proc. 1941 m. GULAGO kalinių. Dabartinis Putino režimas tęsia nusikalstamą Stalino politiką: iš okupuotų Ukrainos sričių masiškai išvežami žmonės į atokias Rusijos sritis, vaikai atskiriami nuo tėvų, jiems neleidžiama palaikyti ryšių su tėvais.
Dabartinis Rusijos režimas kai kuriais atžvilgiais žiauresnis net už Stalino nusikaltimus. Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimas liudija, kad pereita prie ekologinio genocido politikos.
Užliejus dideles Dniepro žemupio teritorijas, padaryta milžiniška žala Ukrainos žmonėms, gyvūnijai ir gamtai. Kaip naciai, atsitraukdami taikė „išdegintos žemės“ taktiką, taip dabartinis Kremliaus režimas sumanė taikyti „užlietos žemės“ taktiką. Turi būti padaryta daug, kad neatsirastų cheminio, bakteriologinio ir branduolinio arsenalo panaudojimo. Istorija moko, kad tik visiškas ydingos ideologijos sunaikinimas gali išgelbėti Ukrainą ir Europą nuo katastrofiškų pasekmių”, – pasakoja istorijos mokslų daktaras, generalinis direktorius Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
