Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, per tris šių metų mėnesius parlamentarai išleido 413 tūkst. eurų, numatytų parlamentinei veiklai. Pernai per tą patį laikotarpį panaudota beveik 431 tūkst. eurų.
Šiemet maksimaliai buvo galima išleisti 693 tūkst. eurus, visa suma ir anksčiau nebūdavo panaudojama.
Kaip ir anksčiau, pinigai skirti suvenyrams, automobilių eksploatacijai ir nuomai, biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ataskaitų platinimui ir pan.
Nė vieno euro iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų tradiciškai nepanaudojo premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Prie jų šį ketvirtį prisidėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė ir kalėjime bausme atliekantis Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas išleido 3,60 euro tarnybinių telekomunikacijų paslaugoms.
Kai kurie parlamentarai, pernai parlamentinei veiklai skyrę tūkstančius, šių metų pradžioje apsiribojo keliais šimtais eurų. Pavyzdžiui, demokratas Kęstutis Mažeika per tris šių metų mėnesius išleido 842 eurus, pernai per tą patį laikotarpį – 2160 eurų, konservatorius Algis Strelčiūnas atitinkamai 390 ir 2492 eurus.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Šių metų kovą ši suma siekė 1688 eurus.
Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.
Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.
Visuomenininkui Andriui Tapinui iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.
Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.
Kilus rezonansui visuomenėje Seimo valdyba sugriežtino parlamentinei veiklai skirtų lėšų naudojimą – per kadenciją leista įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms negalima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.
Politikai privalės Seimo kanceliarijai pranešti apie išsinuomotas arba iš savivaldybės gautas patalpas biuro veiklai, pateikti sudarytas nuomos sutartis. Nepateikus tokių sutarčių išlaidos bus laikomos nepagrįstomis.
Pernai per visus metus Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido daugiau kaip 2 mln. eurų.
