Kaip Lietuvos atsakingos tarnybos susidoroja su iškilusiu iššūkiu dėl kainų atotrūkio abipus Nemuno? Kodėl pasienio regionuose uždaromos degalinės ir yra daug akcizinių prekių iš anapus sienos, jeigu kontrabanda yra gaudoma? Ar visa tai legaliai suneša žmonės per pasienio punktus, ar suaktyvėjo organizuotos nusikalstamos grupės? Kokie yra šių grupių santykiai su pareigūnais pasienio tarnyboje, muitinėse, su teisėjais ir politikais? Kur nusėda juodieji kontrabandos pinigai? Ką visa tai žada Lietuvai?
Prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje susitiko vidaus reikalų viceministras Stanislovas Liutkevičius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Sigitas Virketis, policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, Muitinės kriminalinės tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Strateginės analizės skyriaus vadovas Gerimantas Bakanas. Pokalbį vedė politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.
Kontrabandos srautai išaugo
A.Medalinskas. Ar pastebimas kontrabandos srautų augimas per pastarąjį pusmetį?
S.Urbanavičius. Žvelgdami į muitinės pirmo pusmečio rezultatus ir lygindami juos su praėjusių metų, galime pasakyti, kad pradėtų tyrimų dėl kontrabandos ir su ja susijusių nusikaltimų padaugėjo 40 procentų. Pelningiausia yra cigarečių kontrabanda, kuri išaugo 33 procentais. Sulaikytų asmenų dėl alkoholio kontrabandos padaugėjo 10 kartų.
S.Virketis. Pasienio tarnybų duomenimis, per pusmetį sulaikyta 28 proc. daugiau kontrabandininkų nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, o kontrabandos mastas padidėjo 8,5 procento.
V.Račkauskas. Ir iš policijos duomenų matyti aiški kontrabandos srauto augimo tendencija. Tai alkoholis ir akcizinės prekės. Bet yra ir kitų prekių, kurios į Lietuvą patenka nelegaliai, t. y. nesumokėjus valstybei mokesčių. Drabužiai, avalynė iš Kinijos, maisto produktai: mėsa, daržovės, vaisiai ir vaistai. Jų srautas taip pat išaugo per šį pusmetį. Tam įtakos turi ir nedarbas. Žmonės ieško uždarbio, pragyvenimo šaltinio. Taip pat ir iš nelegalaus verslo.
S.Liutkevičius. Policijos statistika rodo, kad 8,2 proc. per sunkmetį padidėjo nusikalstamumas, tačiau pilstuko gamyba išaugo vos ne 100 procentų.
A.Medalinskas. O koks yra ryšys tarp pilstuko ir kontrabandos?
V.Račkauskas. Pilstukas gaminamas iš atvežto denatūruoto, techninio spirito.
S.Liutkevičius. Iš Lenkijos vežami valikliai, kurių sudėtyje yra didelė alkoholio koncentracija, Lietuvoje šis spiritas yra išvalomas ir iš jo daromas pilstukas. Anksčiau Panevėžio gamykla „Sema“ tiekė žaliavą pilstuko gamybai, bet policija su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai šią problemą pavyko užkardyti.
A.Medalinskas. Bet žmonių sveikatai, nors ir išvalytas, toks pilstukas yra, matyt, nuodingas?
S.Liutkevičius. Be abejo. Ir šio kontrabandos kelio neįmanoma užtverti, nes iš Lenkijos į Lietuvą yra laisvas prekių ir asmenų judėjimas. O šie valikliai nelaikomi akcizinėmis prekėmis.
A.Medalinskas. Visų jūsų skaičiai byloja apie kontrabandos išaugimą, nors skaičiai yra ir skirtingi, nes skirtingos institucijos sulaiko skirtingą skaičių pažeidėjų. O ką rodo paskaičiavimai, kiek kontrabandos patenka į Lietuvos teritoriją, apeinant mūsų valstybės tarnybas? Juk tikriausiai neneigsite, kad daug kontrabandos praslysta ir nesulaikoma?
S.Liutkevičius. Kad sužinotume šį skaičių, reikėtų prie sulaikytos kontrabandos apimties pridėti tą, kurį policija sulaiko krašto viduje ir dar pridurti apie 30 procentų.
S.Urbanavičius. Lietuva yra tranzitinė šalis tabako ir tabako gaminių kontrabandai. Tik 9 proc. sulaikytų cigarečių buvo skirta Lietuvos rinkai, o 91 proc. rūkalų vežama į Vakarus. Todėl prie to, kas čia buvo pasakyta, kalbant apie galutinius kontrabandos mastus, reikėtų pridėti ir užsienyje sulaikytas nelegalias prekes, kurios kirto Lietuvos teritoriją. Kontrabanda keliauja iš Kaliningrado srities per Lietuvą į likusią Rusijos Federaciją, iš Rusijos per Baltarusiją į Lietuvą ir iš Rusijos per Latviją į Lietuvą.
S.Liutkevičius. Šiais metais 44 proc. pasieniečių sulaikytų tabako gaminių pateko į Lietuvą iš Kaliningrado srities, 38 proc. – iš Latvijos ir 12 proc. – iš Baltarusijos. Situacija šiek tiek keičiasi. Anksčiau, prieš dvejus trejus metus, didžiausias kiekis cigarečių kontrabandos patekdavo per žaliąją sieną su Kaliningrado sritimi, taip pat ir Nemunu. Po to, kai buvo imtasi drastiškų priemonių prie Lietuvos sienos su Kaliningrado sritimi, pradėta sulaikyti daug nelegalių prekių pervežtų pro Rusijos sieną su Latvija.
A.Medalinskas. Tai ką, „braliukai“ latviai nepatikrina kaip reikiant krovinių iš Rusijos?
S.Urbanavičius. Ten tikrinimo procedūra liberalesnė, švelniai tariant. Gauname informacijos, kad ir kontrabandos organizatoriai dabar linkę nukreipti srautus per Rusijos–Latvijos sieną. Aktyvėja ir maršrutas Rusija, Baltarusija ir Lietuva.
Ichtiandrai ir vilkikai
A.Medalinskas. Cigaretes iš Kaliningrado srities į Lietuvą atgabena vadinamieji ichtiandrai, žmonės kontrabandines cigaretes plukdantys per Nemuną. Ar jie yra labiau Lietuvos ar Rusijos piliečiai, veikiantys pagal gerai organizuotą abipus sienos schemą?
S.Virketis. Ichtiandrai beveik visi yra iš Rusijos. Ir tie, kurie plaukia patys, ir tie, kurie atplaukia kateriais. O jau Lietuvoje prekes pasiima lietuviai ir gabena jas toliau.
S.Urbanavičius. Bet 80 proc. nelegalių cigarečių kiekio sulaikyta, bandant vežti jas vilkikais. Ichtiandrai tiek neparplukdo. Ir Luizos tiltu per Nemuną pėsčiomis tiek neprasineši. Vilkikui su cigarečių kontrabanda reikia ne tik didelių investicijų, bet ir žinoti, kur tas cigaretes įsigyti, kur geriau pervežti, turėti ryšių pasienyje, o vėliau žinoti, kur visa tai realizuoti. Ir visa tai, aišku, gali padaryti tik organizuotos grupės.
S.Virketis. Didžiausią kiekį kontrabandos į Lietuvą, žinoma, atgabena organizuotos grupės. Pavyzdžiui, vienoje grupėje, kuri patraukta baudžiamojon atsakomybėn, susibūrę 20 žmonių. Jie iš Tauragės rajono. Toje grupėje buvo ir 4 pasieniečiai, kurie dabar jau nušalinti. Beje, nuo 2005 metų iki dabar nušalinta apie 20 pasienio pareigūnų, kurie dalyvavo gabenant kontrabandą. Už leidimą plukdyti cigaretes Nemunu pasieniečiui buvo mokama apie 15–20 litų už dėžę.
A.Medalinskas. O ichtiandrams?
S.Virketis. 100–200 dolerių už vieną reisą.
A.Medalinskas. Ar Nemuno kontrolę galima užtikrinti techninėmis priemonėmis?
S.Liutkevičius. Galima. Ir netrukus tai bus padaryta. Už Europos Sąjungos (ES) lėšas iki 2013 metų bus įdiegta sistema, kuri fiksuos neleistiną judėjimą sienos su Kaliningrado sritimi ruože, įskaitant visą sieną per Nemuną. Dabar turime tokią sistemą vienoje pasienio užkardoje. Tada pasienietis turės tik spėti sureaguoti į pažeidimą.
S.Virketis. Bardėnų užkardoje, kur ši sistema įdiegta, 90 proc. sumažėjo pažeidimų.
S.Urbanavičius. Ichtiandrų pažeidimų daug, bet kiekiai yra mažesni, o kontrabandos vilkikais pažeidimų mažiau, bet vežamos kontrabandos kiekiai yra gerokai didesni. Pavyzdžiui, ichtiandras per Nemuną gali pratraukti apie 20 dėžių, o vilkikas apie 1000 dėžių.
S.Virketis. Ichtiandrus lengviau ir sulaikyti, nes ten dirba paprastesni ir blogiau organizuoti žmonės. Nors yra ir labai fiziškai pajėgių. Kai kurie iš jų plukdė net 30 dėžių, bet dabar tai neapsimoka.
A.Medalinskas. Kodėl?
S.Urbanavičius. Dabar, jei gabena per sieną iki 20 dėžių, gresia tik administracinė atsakomybė, o jei daugiau kaip dvidešimt dėžių – jau baudžiamoji atsakomybė. Kam rizikuoti? Ichtiandrai – vietinės reikšmės verslas, o vilkikų verslas yra labiau organizuotas.
V.Račkauskas. Nusikaltimų organizatoriai prisitaiko prie Lietuvos įstatymų: kam plukdyti 21 dėžę cigarečių, kai jie gali gabenti keletą kartų po dvidešimt dėžių ir jei paklius, mokės tik baudą. Kai kontrabanda yra iki 250 MGL (minimalaus gyvenimo lygio) dydžio, tai taikoma administracinė atsakomybė, o viršijus tą sumą, jau bus ir baudžiamoji atsakomybė. Visa tai supranta ne tik nusikaltimų organizatoriai, bet ir cigarečių plukdytojai, vežikai ir nešikai.
S.Virketis. Bet net ir dvidešimt dėžių cigarečių juodojoje rinkoje kainuoja apie 32,5 tūkst. litų. Ir pelnas kontrabandos organizatoriui jau nemažas.
Ar bausmės atitinka padarytą žalą?
A.Medalinskas. Ar galima įstatyme nustatyti tokią ribą, kad vežėjams ir plaukikams mažiau apsimokėtų gabenti kontrabandą? Pavyzdžiui, ne dvidešimties dėžių cigarečių kontrabanda užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, o dešimties? Ar nereikėtų griežtinti vadeivų ir jiems talkinančių valstybės pareigūnų atsakomybės už kontrabandą?
S.Liutkevičius. Baudžiamojo kodekso tobulinimo prasme galimybės yra išnaudotos. Prieš keletą metų riba, kai pradedama taikyti baudžiamoji atsakomybė, buvo žemesnė, bet po diskusijų ji pakilo.
A.Medalinskas. Taip, bet tada buvo daug perlenkimų, net automobilį atimdavo, jei per sieną nelegaliai gabendavo keletą pakelių cigarečių ar degtinės butelių.
S.Liutkevičius. Lazda buvo perlenkta. Ir ne kartą. Dabar atsakomybė yra adekvati pažeidimui. Jeigu vėl nuleisime kartelę, tiesiog padaugės kontrabandos gabenimo atvejų.
S.Urbanavičius. Pažiūrėkime, kokias administracines bausmes teismai skiria už cigarečių kontrabandą. Vidutinė bausmė – apie 10–15 tūkst. litų. Pavyzdžiui, kai buvo sulaikytas vilkikas, gabenęs 1000 dėžių cigarečių, už kurias nusikaltėliai rinkoje galėjo gauti 200 tūkst. litų, žmogui, gabenusiam krovinį, skirta 13 tūkst. litų bauda.
A.Medalinskas. Su ekonomine logika, žvelgiant į valstybės interesus, vis prasilenkiama.
S.Urbanavičius. Todėl, mūsų nuomone, administracinės bausmės Lietuvoje yra tikrai per mažos. Ir jos negąsdina nei vežėjų, nei nusikaltimų organizatorių. Ir nė vienas asmuo, net už stambaus masto kontrabandos gabenimą, nebuvo nuteistas laisvės atėmimu. Tegu ir atidedant bausmės atlikimą. Bausmės už narkotikų gabenimą, žinoma, yra griežtesnės.
A.Medalinskas. Ar kalti teisėjai, skiriantys mažiausią bausmę, ar jie skiria bausmės vidurkį, o už grotų nesodina, nes tokios atsakomybės dabar Baudžiamajame kodekse nebeliko?
S.Urbanavičius. Maksimali bauda už tokius pažeidimus yra 40 tūkst. litų, o minimali 10 tūkst. litų. Šią baudą teisėjai dažniausiai ir taiko.
A.Medalinskas. Tai galbūt vis dėlto galima nustatyti optimalią ribą tarp smulkaus nusikaltimo – kokį gali padaryti asmenys, nešę per pasienio punktus daugiau cigarečių, nei leidžiama, ar žmonės, pervežę savo lengvuosiuose automobiliuose, už ką tikrai automobilių konfiskuoti nereikia – ir to, ką ichtiandrai gali praplukdyti? O taip pat kitą ribą tarp vidutinio masto nusikaltimo, kurį gali atlikti ichtiandrai, ir tarp vilkikų kontrabandos. Šiandien Lietuvoje stambūs nusikaltimai, kai tūkstantis cigarečių dėžių nelegaliai vežamos vilkikais, prilyginti ichtiandrų veiklai, jei jie plukdo per dvidešimt cigarečių dėžių. Už tokius kontrabandos nusikaltimus baudų politikoje ekonominės logikos valstybės, o ne stambių nusikaltėlių, naudai neįžvelgiu. Įstatymai yra palankūs stambaus masto nusikaltėliams, kai didžiulės kontrabandos nusikaltimai pagal bausmių dydį prilyginami vidutinio lygio nusikaltimams.
S.Virketis. Anksčiau stambi kontrabanda baudžiamojoje atsakomybėje buvo skirstoma į dvi dalis. Ir dabar, ypač suintensyvėjus kontrabandai, tas variantas galėtų būti grąžintas.
A.Medalinskas. Galbūt tais perlenkimais, kai už smulkią kontrabandą konfiskuojami automobiliai, kažkas ir pasinaudojo, kad būtų priimti palankesni įstatymai dėl vidutinio masto kontrabandos, kuri atneša daugiausia pajamų vietiniams kontrabandos šulams regionuose ir būtent šie pinigai vėliau keliauja į pareigūnų, o gal ir politikų kišenes?
S.Urbanavičius. Reikėtų žiūrėti, kokia yra valstybei galimai daroma žala. Ypač, jei ji yra milijoninė. Kodėl tada negali būti ir bauda didesnė? Pagal žalos valstybei dydį?
A.Medalinskas. O kokia baudų praktika už kontrabandą yra kitose ES valstybėse?
S.Urbanavičius. Baudos kitose ES šalyse už panašius kontrabandos pažeidimus yra žymiai didesnės.
S.Virketis. O Lenkijoje baudžiamoji atsakomybė taikoma už pažeidimą nuo 3 tūkst. litų.
Kontrabandos politinis „stogas“
A.Medalinskas. Kontrabandininkai, matyt, turi ryšių Lietuvoje ir su vietos, ir su sostinės valdžios atstovais, jau nekalbant apie nesąžiningus pasienio ar muitinės pareigūnus?
G.Bakanas. Kontrabanda skatina valstybės tarnautojų, pareigūnų ir politikų korupciją. Mūsų stebėjimai rodo, kad problemiškiausi šia prasme yra rajonai, kurie ribojasi su Rusijos Federacija arba Baltarusija. Korupcijos apraiškų sutinkame tarp ten dirbančių pasieniečių ir muitininkų, bet jie turi imuniteto tarnybas, kurios padeda apsivalyti.
A.Medalinskas. Bet tų regionų savivaldybės tokios imuniteto tarnybos, apvalančios nuo korupcijos, kylančios iš kontrabandos, matyt, neturi? Ar buvo atskleisti faktai apie šių savivaldybių pareigūnų ryšius su kontrabandos pasauliu? Juk negali tų rajonų valdžia nematyti, kaip nyksta degalinės, nežinoti, kur ir pas ką pilamas nelegalus benzinas, nematyti rajone nelegalių akcizinių prekių. O jeigu tai žino, bet procesai vyksta, tai ar kartais ta vietos valdžia netampa priedanga, politiniu kontrabandos „stogu“?
G.Bakanas. Negatyvių reiškinių buvo atskleista Pagėgių savivaldybėje, o žiniasklaida, kiek teko skaityti pranešimų, kai kuriuos savivaldybės pareigūnus siejo su kontrabandininkais.
S.Virketis. Ir Pagėgių vicemero sūnus pasieniečių buvo sulaikytas su mašina, parengta kontrabandai. Kitas šio vicemero sūnus užsimušė su kontrabandai paruošta mašina.
A.Medalinskas. Jūs anksčiau minėjote vieną grupuotę. Ar jie viską patys planavo ir veikė, ar buvo tik sraigteliai, virš kurių stovėjo ir kiti asmenys? Ar jie rėmė atskirus politikus rinkimuose? O gal tokių politikų ar partijų, remiamų kontrabandos pinigais, jau yra Seime?
S.Virketis. Jie yra iš garsios „švininių“ grupės. Virš jų, matyt, buvo dar kažkas, bet mūsų tyrimas toliau nesiekė. Jie valdė pinigus. Iš šios grupuotės „išėmėme“ 1,5 mln. litų grynais.
A.Medalinskas. Bet žiniasklaidoje rašyta, kad Tauragės savivaldybėje „švininių“ grupė ir jos lyderis turi gerų ryšių ir, matyt, nemažą įtaką. Netgi su vietos valdžia susikibo, tik neaišku dėl ko. O Raseiniuose buvo „meškiukų“ gauja, kurios konflikte dalyvavo ir buvęs Seimo narys. Ar šitos grupės atgijo ne dėl kontrabandos veiklos? O gal senos gaujos nustumiamos į pašalį ir jų vietą užima naujos, šalia kurių stovi ne tik savivaldybių deputatai, bet ir Seimo nariai. Buvę ir galbūt esami. Ar yra informacijos, kokie pinigai sukasi kontrabandos versle Lietuvoje ir kur jie keliauja toliau?
G.Bakanas. Kontrabandos tyrimai nėra STT prioritetas. Kitose ES valstybėse, ekspertų duomenimis, iš kontrabandos surinktų pinigų apie 20–40 proc. yra skiriama policininkams, teisėjams, prokurorams ir vietos valdžiai. Dalis pinigų eina ir aukščiau. Jeigu šią tendenciją taikytume ir Lietuvoje, tai galima spėti, kad apie 30 proc. kontrabandos pinigų tenka valstybės pareigūnams, politikams ir teisėjams.
A.Medalinskas. Ir kuo didesni prekių akcizai, kuo didesnis atotrūkis tarp prekių kainų Lietuvoje ir anapus sienos, tuo, matyt, ir daugiau pinigų gali byrėti ne tik į kontrabandininkų kišenes, bet ir į tų, kurie su jais palaiko ryšius bei remia, būdami valdžioje – kontrabandos „stogui“.
G.Bakanas. Kontrabandininkams ir jų rėmėjams iki šiol yra skiriamos mažos baudos. Kontrabandos bylose yra ne vienas teisėjų sprendimas, kuris labai stebina.
S.Virketis. Yra teisėjų, kurie to paties dydžio baudą skyrė bobutei už dvi cigarečių dėžes ir stambaus masto kontrabandininkui už 300–400 cigarečių dėžių nelegalų gabenimą per sieną. Garsus buvo Biržų teismas.
A.Medalinskas. O kodėl Biržų?
S.Virketis. Per sieną su Latvija ir Saločių pasienio postą ėjo vienas pagrindinių cigarečių kontrabandos srautų. Būtent tada sulaikyta daug cigarečių, vežamų iš Rusijos per Latviją.
S.Urbanavičius. Bet garsiausia buvo Dzūkijos (Druskininkų ir Lazdijų rajonuose) kontrabandininko Viliaus Karaliaus cigarečių kontrabandos byla.
A.Medalinskas. Toje byloje pakliuvo ir keletas teisėjų, bet po to apie panašias kontrabandos bylas, kuriose figūruotų teisėjai, girdėti nebeteko. Ar regionuose, kur dabar eina pagrindiniai kontrabandos srautai, tokiuose kaip Tauragė, Jurbarkas, Šilutė, Pagėgiai, Raseiniai, Šilalė, nėra faktų, kad teisėjai ir teisėsauga dirbtų išvien su kontrabandininkais?
S.Virketis. Neaišku, bet, pavyzdžiui, „švininių“ grupės bylos nepalikome Tauragei. Specialiai nepalikome. Šią bylą kuravo Generalinė prokuratūra ir gerai atliko savo darbą. Dabar byla jau parengta, bet teismas vyks vis dėlto Tauragėje.
A.Medalinskas. Vis daugiau įtakingų Seimo narių ar įtakingų politikų partijose ateina iš rajonų, garsių kontrabanda ar jos prekių dislokavimu bei skirstymu. Kai paklausi, kodėl tie politikai yra tokie įtakingi partijose, atsakoma, kad jie suorganizavo savo partijoms finansinę paramą iš tų regionų. Bet ar ta parama nebūna kartais tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su kontrabandos verslo pinigais?
G.Bakanas. Šiuos procesus mes stebime ir teikiame pasiūlymų dėl politinių partijų finansavimo, bet ne visada mūsų pasiūlymai būna palaikomi. Galbūt mūsų įstatymuose yra landų, kuriomis pasinaudoja tokie rėmėjai iš minėtų rajonų, ir tie, kas tuos pinigus gauna.
A.Medalinskas. Nuo rugsėjo 1 dienos akcizai, taikomi cigaretėms, dar labiau padidės. Kokias matote pasekmes kontrabandai ir jos poveikiui kitiems Lietuvoje vykstantiems procesams? Po kelerių metų savivaldybių rinkimai, o po to ir Seimo, kur dalyvaus visokie pinigai, įskaitant, matyt, iš kontrabandos. Kokie galimi žingsniai, užkertant kelius neigiamiems procesams?
S.Urbanavičius. Skaičiuokite patys. Nuo rugsėjo 1 dienos cigarečių pakelis kainuos per 7 litus, Vakaruose cigarečių kaina dar didesnė. Vos ne dvigubai. Tuo metu Rusijoje pakelis cigarečių kainuoja apie 50 centų. Ekonominis stimulas kontrabandai bus labai didelis.
V.Račkauskas. Yra tendencija, kad juodi pinigai, įskaitant iš kontrabandos, eis į legalų verslą, o už jo stovės nusikaltėlių, tarp jų ir kontrabandos grupės. Ir dabar, kai bankai neduoda kreditų, už nelegalių kredito įstaigų taip pat stovi tie patys, juodi pinigai.
S.Liutkevičius. 2007 metais sulaikėme prie Rusijos–Lietuvos sienos ties Nemunu 3,3 mln. nelegalių cigarečių pakelių. 2008 metais milijonu mažiau. Tai įvyko dėl pasieniečių darbo, nes techninių priemonių dar trūksta. Įgyvendinus visas jas, kontrabandos verslui teks persigrupuoti. Sulaikyta kontrabanda bus didžiulė pagalba Lietuvos ekonomikai.
S.Urbanavičius. Tarnybos gali sustabdyti dalį kontrabandos, bet užkirsti kelio neįmanoma, kol toks didžiulis kainų skirtumas abipus Nemuno. Ir kontrabandos srautai gali tik augti.
A.Medalinskas. O jeigu legaliame versle dėl krizės mažės pinigų, ar nekils poreikis lėšų partijoms ir politikams ieškoti tarp tamsiųjų pinigų, įskaitant ir iš kontrabandos?
G.Bakanas. Aišku viena, jeigu kontrabandos kiekiai didės, o jiems didėti dabar sudarytos visos ekonominės sąlygos, tai jie darys ir didesnę įtaką politiniam gyvenimui.
