Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas pasakoja, kad gelbėtojams darbe tenka susidurti su keisčiausiais poilsiautojų prašymais.
Prieš kelias dienas paplūdimyje budintys gelbėtojai sulaukė merginos prašymo paliudyti jos vaikinui, kad ši kopose nesibučiavo su kitu vaikinu.
Jai atrodė, kad tai tinkamas prašymas, nes greta buvo gelbėtojų būdelė, vadinasi, šie viską matė.
-
Palangoje – vėl poilsiautojų antplūdis: nepaisant raginimų, žmonės pliažuose nesilaiko saugaus atstumo
-
Palangoje įsibėgėjo vasara: drąsiausi jau neria ir į Baltiją
-
Palangoje vyrų muštynes „pagardino“ ašarinės dujos
-
Ką renkatės poilsiui: „boutique“ apartamentus Palangoje ar būstą gamtoje ant marių kranto?
-
Palangoje siaučia dviračių vagys – per naktį dingo penki
-
Palangoje sustabdyta neblaivi automobilį vairavusi Seimo kanceliarijos darbuotoja
Neretai gelbėtojams tenka iš kopų krapštyti naktį užmigusius išgėrusius asmenis arba stebėti santykių dramas.
„Prieš kelias dienas buvo iškvietimas, kad vaikinas su mergina susipyko ir vaikinas pagrasino, kad eis skandintis. Tenka reaguoti ir į tokias užklausas, nors iš tiesų žmonėms reikia ne gelbėtojų, o psichologų pagalbos“, – sako J.Pirožnikas.
Mirtys, kurių galima išvengti
Palangos gelbėtoju dirbantis Juras Kilijonas pritaria J.Pirožnikui – darbo metu nutinka visko.
„Žmonės atsainiai žiūri į savo sveikatą. Būna, kad turintieji problemų dėl širdies ar kraujagyslių ligų nuo karščio pasijutę blogai nusprendžia, kad vanduo juos atgaivins.
Tačiau nutinka priešingai – jūroje jiems pasidaro dar blogiau ir susmukę į vandenį gali paskęsti net ten, kur jaučia dugną“, – apie pajūryje tykančius pavojus pasakoja gelbėtojas.
J.Kilijonas akcentuoja, kad dėl karščio pasijutus blogai reikėtų nedelsiant kreiptis į gelbėtojus – šie tarnybiniu automobiliu ar keturračiu skubiai nuveža žmogų į artimiausią tašką, kur jį gali perimti greitosios medicinos pagalbos gydytojai. Ir nešvaistomos brangios minutės, kai žmogų dar galima išgelbėti.
Užuot dėkoję – svaidosi žaibais
Tačiau ne visi poilsiautojai nori būti gelbėjami – pasitaiko ir tokių, kurie pyksta sulaukę pajūrio sargų dėmesio.
„Buvo atvejis, kai vienas garbaus amžiaus vyriškis nusprendė plaukti pasižmonėti į Švediją, – pasakoja gelbėtojas. – Įbrido į jūrą ir ėmė tolti. Nuplaukė taip toli, kad nebemačiau jo net su žiūronais. Teko prašyti pagalbos šalimais įsikūrusio vandens motociklų nuomos punkto darbuotojų.
Mes su jais gerai sutariame – vyrukai sėdo ant motociklų ir plaukiką pavijo. Tačiau grįžęs į krantą jis buvo labai piktas, sakė, kad be reikalo jam kliudėme, kad jis plaukikas. Tačiau mes juk nežinome, kada net geriausiam plaukikui gali sustreikuoti širdis, negalėtume net padėti, kai nematome, kur jis plaukia ir ar tebeplaukia“, – apie gelbėtojų darbą pasakoja J.Kilijonas.
Nors vis daugiau poilsiautojų supranta savo teises bei pareigas ir jų laikosi, vis tiek atsiranda tokių, kuriems nė motais.
„Nepaklusniausi – lietuviai poilsiautojai. Jie daugiausia ginčijasi išgėrę, labiau kimba gelbėtojams į atlapus. Net rusai to nedaro – jie gal ir paaiškina, kad pas juos viskas kitaip, tačiau nepuola plūstis, priima taisykles“, – teigia gelbėtojas.
J.Kilijonas pastebi, kad mažiausiai problemų kyla dėl poilsiautojų, kurie renkasi mėlynosios vėliavos paplūdimio atkarpoje – jie sąmoningesni, vengia vartoti alkoholį.
Mėlynoji vėliava – visame pasaulyje žinomas ir pripažįstamas ekologinis ženklas.
Šios vėliavos paplūdimiuose įprasta laikytis itin griežtų ekologijos reikalavimų, saugoti gamtą.
Šioje paplūdimio dalyje draudžiama rūkyti.
„Deja, kaip rodo praktika, poilsiautojai, vartojantys alkoholinius gėrimus, yra bene didžiausi pretendentai į būsimus skenduolius. Atidžiau stebime alkoholį vartojančius žmonės, o labiau pasivaišinusius kartais net išprašome iš paplūdimio, kad užbėgtume už akių nelaimei“, – sako gelbėtojas.
