Grąžino pinigus už rezervuotą staliuką ir išprašė lauk
„Penktadienį su draugu nusprendėme, kad šeštadienį būtų smagu kur nors „pasižmonėti“. Aš sėdžiu vežimėlyje, mano draugas – sveikas. Pasirinkome „Agentūrą“. Kadangi man sunku klube judėti sėdint neįgaliojo vežimėlyje, užsisakėme staliuką. Pagal klubo taisykles, už rezervaciją reikia sumokėti iš anksto, todėl draugas nuvyko į klubą ir sumokėjo vadybininkei 90 eurų. Vadybininkė buvo įspėta, kad atvyks su neįgaliu žmogumi.
Už durų dar spėjome išgirsti, kaip apsaugininkas priekaištauja vadybininkei – esą tai ne prestižas, juk klubas vos pirmas dienas atsidaręs.
Šeštadienį privažiavome prie klubo taksi. Draugas, kuris buvo su savo drauge, padėjo man išlipti, tačiau apsaugininkas mums iš karto pradėjo rodyti ženklais, kad mūsų neįleis. Tuomet draugas pareikalavo pakviesti vadybininkę. Atėjusi ji mūsų labai atsiprašė ir pasakė, kad mūsų staliukas užimtas, atidavė pinigus ir nubėgo į vidų.
Tiesiogiai į akis niekas nesakė, kad mūsų neįleidžia todėl, kad sėdžiu vežimėlyje, tačiau už durų dar spėjome išgirsti, kaip apsaugininkas priekaištauja vadybininkei – esą tai ne prestižas, juk klubas vos pirmas dienas atsidaręs, o ji ką daranti. Beje, žmonės į klubą įleidžiami ir be staliukų rezervacijos, tačiau mūsų pakartotinis bandymas prašytis į vidų buvo atmestas“, – savo versiją pasakojo 36 metų Vitalijus.
Taigi trijulei teko apsisukti ir susitaikyti su sugadintu vakaru. Rasti kitą klubą, kuriame būtų laisvas staliukas, šeštadienio vakarą buvo beveik neįmanoma.
„Pagaliau pavyko prisėsti vienoje įstaigoje. Ten apsaugininkas net laiptais padėjo užnešti vežimėlį, bet nuotaika jau buvo sugadinta. Suprantu, jei būtume girti, tačiau buvome visiškai blaivūs. Norėjome tik gražiai praleisti vakarą. Po kaklo slankstelio lūžio vežimėlyje sėdžiu jau aštuonerius metus, tačiau per tą laiką nebuvo jokio panašaus diskriminacijos atvejo. Todėl iš netikėtumo net sutrikome. Nesu užsidaręs namuose, išeinu į viešumą ir paprastai visur sulaukiu geranoriškumo bei pagalbos“, – tikino pašnekovas.
Klubo versija: žmonių išvaizda neatitiko įstaigos politikos
Naktinio klubo „Agentūra“ vadovas Martynas Vildžiūnas pateikė visai kitokią įvykio versiją. Jis tikino pats stovėjęs prie durų ir matęs incidentą.
„Gaila, pas mus kameros neįrašinėja garso. Pirmiausia atėjo pora – mergina su vaikinu. Ir jie buvo neįleisti todėl, kad jų išvaizda, t.y. apsirengimo stilius, neatitiko klubo politikos. Tokių žmonių mes neįleidžiame. Jiems taip ir buvo pasakyta ir tik tada privažiavo vyriškis su vežimėliu. Kadangi jie buvo rezervavę stalą, buvo pakviesta vadybininkė, kuri atsiprašė už susidariusią situaciją ir grąžino pinigus.
Pirmiausia atėjo pora – mergina su vaikinu. Jie buvo neįleisti todėl, kad jų išvaizda, t.y. apsirengimo stilius, neatitiko klubo politikos.
Kiekvienas asmuo, kuris pas mus rezervuojasi staliuką, pasirašo sutartį, kurioje yra nurodyta, kad klubas pasilieka teisę neįleisti klubo politikos neatitinkančių asmenų. Kitaip tariant, tai nesuteikia teisės ateiti apsirengus netinkamai.
Kaip turi atrodyti žmogus? Juk kai einate į restoraną, turbūt neapsirengiate taip, tarsi vaikščiotumėte namie. Tai vieša vieta ir žmogus turi suprasti, kad reikia apsirengti kitaip. Dažniausiai pas mus vyrauja „smart casual“ stilius (puošni kasdienė apranga, – aut. past.). Taigi nutiko taip, kaip nurodyta mūsų sutartyje. O tas žmogus vežimėlyje visiškai su tuo nesusijęs, jis net nedalyvavo diskusijoje. Tiesiog buvo neįleista pora, su kuria jis atvyko. Dėl jo net nebuvo keliamas klausimas. Mes toleruojame tokius dalykus ir visada įleidžiame tiek su vežimėliu, tiek su ramentais“, – tikino klubo atstovas.
Nurodytas aprangos kodas apibūdinamas kaip gana laisvas – tiek kasdieniškas, tiek puošnus. Vyrai pagal šį kodą gali dėvėti kostiumines kelnes, marškinius bei švarką, kaklaraištis nėra būtinas. Taip pat tiek vyrams, tiek moterims galima vilkėti tvarkingus, klasikinius džinsus.
Pasak Vitalijaus, jie visi buvo apsirengę tvarkingai. „Buvau su marškiniais, džinsais ir su batukais. Draugas – įmonės vadovas, jis tikrai nevaikšto su treningais. Jo kelnės buvo tvarkingos. Draugė irgi buvo pasipuošusi. Juk ten filmuojama, galima patikrinti, kaip buvome apsirengę“, – piktinosi neįgalus vyras.
Tiesioginės diskriminacijos atvejų jau pasitaiko retai
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovė viešiesiems ryšiams Mintautė Jurkutė pasakojo, kad jeigu žmogus jaučiasi diskriminuojamas, jis gali parašyti skundą tarnybai. Taip pat kontrolierė gali nuspręsti pati pradėti tyrimą, išgirdusi apie diskriminacijos atvejį.
„Esame gavę skundą, kai vyras vežimėlyje buvo neįleistas į naktinį klubą Šiauliuose. Tuomet pripažinome, kad tai yra tiesioginė diskriminacija ir užfiksavome pažeidimą. Paprastai taikomas įspėjimas, nes visgi svarbiau ne bausti, o šviesti, informuoti, kad yra įstatymai, kurie įpareigoja užtikrinti, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo negalios, būtų traktuojami vienodai. 99 proc. įspėtų asmenų mūsų rekomendacijas įvykdo.
Skundai, susiję su diskriminacija dėl negalios, sudaro apie 15 proc. visų skundų, kuriuos gauname, tačiau dažniausiai skundžiamasi dėl poįstatyminių aktų, tvarkos apribojimo, aplinkos pritaikymo ir paslaugų prieinamumo. Tiesioginė diskriminacija pasitaiko labai retai. Buvo atvejis, kai Panevėžyje proto negalią turintys jaunuoliai buvo išprašyti iš grožio parduotuvės, į kurią atėjo kažko nusipirkti. Tada aktyviai sureagavo Jaunimo mokyklos, kurioje tie jaunuoliai mokėsi, direktorė, o mes buvome užsimoję pradėti tyrimą savo iniciatyva, bet parduotuvė labai greitai sureagavo, atsiprašė ir net mokykloje surengė keletą renginių“, – pasakojo specialistė.
