„Jaučiuosi labai bjauriai – kas darosi mūsų valstybėje? Kaip apmaudu, kai nori padėti žmonėms ir viskas baigiasi šitaip“, – apgailestavo klaipėdietė studentė Viktorija.
Vaizdas – nutvilkė
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Šį megztuką vitrinoje pamačiusi klaipėdietė nustėro – tai jos labdarai aukotas rūbas. |
Prieš porą savaičių mergina aukojimui sukrovė beveik šešis maišus rūbų. „Jie visi – geros kokybės. Ten buvo ir žieminių drabužių, ir megztukų, ir batų, ir rankinių, ir kelios suknelės. Daugumą jų parsivežiau iš užsienio“, – pasakojo Viktorija.
Nebenešiojamus drabužius ji nusprendė padovanoti sunkiai besiverčiančioms šeimoms. Internete susirado informaciją apie Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją Klaipėdoje ir sutarė, kad pati nuveš maišus. Dovanas priėmė šioje organizacijoje dirbančios moterys.
„Atrodė, viskas tuo ir baigėsi. Šiandien atsitiktinai nuvažiavau į „Maximą“ Šilutės plente ir eidama pro dėvėtų rūbų parduotuves pamačiau megztuką panašų į mano. Pamaniau, kad negali būti. Ir lyg Dievas norėjo, kad nueičiau į tą parduotuvę. Ant manekeno pamačiau pakabintą mano suknelę, buvo ir batai, ir palaidinė. Aš užuodžiau dar likusius savo kvepalus! Savo kvapą! Savo drabužius kiekvienas atskirtume. O čia dar visa krūva. Tai tikrai nesutapimas“, – emocijų neslėpė pašnekovė.
Jos rūbai įvertinti nuo 15 Lt. Mergina paskaičiavo, kad kažkas iš jos suaukotų rūbų siekia gerokai pralobti.
15min.lt žurnalistė, apsilankiusi parduotuvėje, iš tiesų rado merginos nusakytus drabužius. Jie visi neturėjo specifinio kvapo, būdingo tokio tipo parduotuvių prekėms.
Kratosi kaltinimų
Raudonojo Kryžiaus darbuotojos prisiminė merginą, atnešusią kelis maišus rūbus, tačiau kratėsi įtarimų, kad iš čia jie iškeliavo į parduotuvę.
„Niekada tuo nepatikėsiu, nesąmonė čia tikra! Niekas tokiais dalykais neužsiima“, – neslėpė emocijų Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Klaipėdos skyriaus sekretorė Dalytė Fabijonavičienė.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Raudonasis Kryžius |
Klaipėdiečiai neretai atneša nebereikalingus drabužius, patalynę į Taikos prospekte esančią Raudonojo Kryžiaus būstinę. Čia rūbai paprastai sukraunami į maišus ir perduodami nevyriausybinėms organizacijoms, besirūpinančioms gausiomis šeimomis, neįgaliaisiais, senoliais, vienišais žmonėmis.
„Patikėkit, niekas čia neneša vardinių rūbų, nedovanoja tokių. Dažniausiai gauname susmirdusius, kandžių suėstus skudurus, kuriuos turime nešti tiesiai į konteinerius“, – piktinosi Raudonojo Kryžiaus darbuotojos. Jos neslėpė, kad ir organizacijų globojamiems skurdžiai gyvenantiems žmonėms prabangių rūbų nereikia. „Reikia paprastų rūbų, nenešios garbaus amžiaus moteriškės trumpų suknelių“, – teigė pašnekovės.
Jos teigė pirmą kartą susidūrusios su tokia situacija, kai paaukoti rūbai atsidūrė parduotuvėje. Kaip labdarai paaukoti rūbai atsidūrė parduotuvės lentynoje – nesiėmė spėlioti.
„Nėra taip buvę. Neturiu jokio supratimo, kaip tie rūbai ten atsidūrė ir ar tikrai ten tie drabužiai. Po tokių kaltinimų svyra rankos ką nors daryti. Iš viso nebepriimsime čia rūbų – tik kaltinimų sulaukiame“, – apmaudą liejo D.Fabijonavičienė.
Praėjusiais metais ši organizacija išdalino 9 817 kg drabužių.
Skrybėles iškeitė į pinigus
Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro vadovė Regina Ševelkaitienė pasakojo, kad iš tiesų nemažai paramos gaunama iš Raudonojo Kryžiaus organizacijos. Ji prisiminė prieš kelerius metus buvusį incidentą. Tada viena moteris į centrą atvežė rūbų, tarp kurių buvo ir kelios skrybėlaitės. Po kurio laiko moteris sugrįžo pasipiktinusi. Savo skrybėlaites ji pamatė vienoje dėvėtų rūbų parduotuvėje M.Mažvydo alėjoje.
„Vargas būna arba pasekmė, arba priežastis. Ką padarysi, jei tam žmogui labiau reikėjo kelių litų nei skrybėlės. Tikėkimės, kad jie tuos pinigus išleido kam reikėjo labiau“, – kalbėjo pašnekovė.
Organizacija kruopščiai registruoja, kiek kokiai šeimai labdaros įteikiama.
Sugrįžta ir lietuviški drabužiai
Dėvėtų rūbų parduotuvės Šilutės plente pardavimų vadovė Jurgita Strakšienė neslėpė – pirmą kartą susidūrė su atveju, kai žmonės atpažino savo nešiotus drabužius.
 |
| A.Kripaitės/15min.lt nuotr./Dėvėtų rūbų parduotuvėje klaipėdietė atpažino savo aukotus rūbus. |
„Didžiąją dalį drabužių mes perkame iš didmenininkų urmu. Dažniausiai tai drabužiai atkeliavę iš JAV, kitų užsienio valstybių. Šią žiemą kelis kartus nupirkome rūbų ir iš gyventojų. Paprastai to nepraktikuojame, tačiau šiemet pabandėme. Su visais pardavėjais sudaromos sutartys“, – aiškino pašnekovė. Iki šiol, anot jos, problemų nekildavę. Niekas neklausinėjo iš kur tie rūbai.
„Galų gale – mes gi neskelbiam, kad esame tik užsienietiškų dėvėtų drabužių parduotuvė. Čia parduodami dėvėti rūbai, o kur ir kieno dėvėti – juk nesvarbu“, – pažymėjo J.Strakšienė.
Ji neatmetė galimybės, kad rūbus galėjo atnešti ir labdarą paėmę žmonės. „Apskritai dėvėtų rūbų verslas – lyg užburtas ratas. Kiek lietuvių yra emigravę – jų rūbai taip pat sugrįžta čia“, – aiškino pašnekovė. Ji prisiminė, kad vienoje siuntoje su rūbais iš JAV buvo ir Lietuvoje gerai žinomo prekės ženklo „Audimas“ drabužių.
„Mes niekada nedirbome su jokiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, o po šios istorijos reikės dar pagalvoti, ar verta pirkti ir iš žmonių“, – neslėpė dėvėtų rūbų parduotuvės pardavimų vadovė.
Tarp aukų – dažniausiai šlamštas
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Carite“ taip pat sulaukiama nemažai paramos iš žmonių. „Mes tai tikrai vertiname. Gerai, kai žmonės suvokia, kad galima dalintis. Tačiau problema ta, kad didžioji dalis atneštų rūbų – niekam tikę. Tempiame juos su savanoriais tiesiai į konteinerius. Žmonės suneša mirusių senolių drabužius, jų neišvėdina, ką jau kalbėti apie skalbimą. Turime suprasti, kad tokia labdara tik pažeminsime vargingai gyvenančių žmonių orumą. Aš jaučiu socialinę atsakomybę perduodama tuos drabužius. Negaliu dar labiau jų žeminti atiduodama purvinus, skylėtus drabužius“, – teigė „Caritui“ vadovaujanti Rasa Senkienė.
Ji pastebėjo, kad kartais paramos atėję žmonės pradeda krautis maišus – tada tenka įspėti ir paprašyti pasiimti tiek, kiek reikia.
„Į žmogaus širdį nepažiūrėsi“, – teigė pašnekovė.
Po šios skaudžios istorijos klaipėdietė Viktorija sau pažadėjo kitą kartą nebereikalingus rūbus vežti tiesiai vargingoms šeimoms. „Nebepasitikiu jokiomis organizacijomis. Man ši istorija – pernelyg skaudi“, – teigė mergina. Jos artimi draugai žada nenuleisti rankų ir išsiaiškinti, kaip drabužiai iš labdaros organizacijų patenka į parduotuvių lentynas.
