„Skaičiau, kad užtvanka pabaigta rekonstruoti. Iš ES lėšų remtas projektas vertas 333 tūkst. eurų. Apsilankęs vietoje, niekur tų investicijų nematau. Galbūt ko nors nesupratau, bet netvarka labai bado akis“, – piktinosi fotografas R.Malychas, apsilankęs Akmenės rajone.
Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas patikslina, kad europinis projektas buvo rengtas privačia iniciatyva.
Gauta parama – ne savivaldybės reikalas. Darbai buvo sėkmingai priduoti reikiamoms komisijoms dar praėjusį rudenį.
Sliekus kasti reikia kiek giliau. Kodėl privačiam asmeniui reikalinga užtvanka? Ten šiuo metu yra rengiama elektrinė. Bus gaminama elektra, o privatus asmuo iš to turės naudos.
Prieš tai užtvanka buvo triukšminga. Joje nuleistas vanduo. Tuomet prasidėjo darbai. Buvo prašoma, kad savivaldybė prisidėtų prie elektrinės įrengimo 20 procentų, tačiau tokiems dalykams taryba nelinkusi pritarti – privatininko pelnas yra jo paties reikalas.
Iki šios vietos – kaip ir viskas aišku. Tačiau paradoksas tas, kad pats Agluonų tvenkinys ir dar keli rajone – savivaldybės nuosavybė. O užtvankos savininkai – dažnai su politika siejami arba labai apsukrūs asmenys. Štai kodėl yra labai metodiškai prašoma paramos – gal pavyks pramušti?
Vargai – Akmenei, pelnas – neaiškiam Latvijos verslininkui
Prie tvenkinių prisišliejęs verslas įneša daug sumaišties žvejams, kurie čia turi teisę žvejoti pagal Lietuvoje nustatytas taisykles. Verslininkai dažnai stengiasi nustatyti savo mokestį, pamiršdami, kas čia šeimininkas.
Meras priminė Pragalvio užtvanką, kuri priklauso trims šeimininkams. Jie neleidžia čia žmonėms žvejoti, nes teisiškai nelabai suprantamu keliu tvenkinys įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties sklypas.
Svarstoma aiškintis tokios keistos privatizacijos ištakas ne vien dėl skaidrumo ar korupcijos galimybės. Meras baiminasi nelaimių, kokios per pastaruosius metus laimingai baigėsi Pakruojo ir Panevėžio rajonuose.
Meras baiminasi nelaimių, kokios per pastaruosius metus laimingai baigėsi Pakruojo ir Panevėžio rajonuose.
„Pakruojo atvejis parodė, kad pernelyg atsainus tokių užtvankų privatizavimas gali būti pragaištingas. Laimei, griuvus suremontuotai Dvariūkų užtvakai, žmonių aukų išvengta. Privatus interesas neturėtų užgožti pavojaus, kurį kelia štai toks įrenginys“, – tikino meras.
Akmenės rajone yra Sablauskių, Dabikinės, Pragalvio ir Agluonų tvenkiniai, kurių problemos tarpusavyje kiek panašios. Pavyzdžiui, prie jų nėra paprasta prieiti, nors tokią teisę numato Lietuvos įstatymai. Aplinkui vien privati žemė.
Tačiau išskirtinio dėmesio reikalauja Vadaksties arba Klykolių tvenkinys, kuris yra tiesiog ant Lietuvos ir Latvijos valstybinės sienos. Tvenkinys lyg ir priklauso Akmenei, o elektrinė – Latvijos verslininko.
Latvija šiame tvenkinyje leidžia žvejoti ir tinklais, o mūsiškiai tai gali daryti tik meškerėmis.
Galima sakyti, kad problemos – Lietuvai, o nauda – verslininkui. Dar daugiau – panašu, kad elektrinė nėra registruota jokiuose registruose. Tikėtina, kad ji nelegali. Dėl šio tvenkinio kreipiamasi ir į Vidaus reikalų ministeriją, kuri turėtų padėti spręsti šią problemą tarptautiniu lygiu.
Dar vienas unikalus paradoksas - Latvija šiame tvenkinyje leidžia žvejoti ir tinklais, o mūsiškiai tai gali daryti tik meškerėmis. O kur tiksliai vandenyje valstybinė siena? Niekam nerūpi.
„Kaip užtvanka – taip problema. Visos jos yra statytos sovietmečiu ir reikalauja kapitalinio remonto“, – atviravo meras.
Lietuvoje yra per 1500 tvenkinių arba užtvenktų ir taip padidintų ežerų. Dauguma užtvankų reikalauja remonto, nes jau baigėsi jų tarnavimo laikas. Per 200 užtvankų visai neturi šeimininkų ir yra apleistos.
