2013 08 25

Ambicingas Akmenės rajono meras laisvas darbo vietas emigracijoje gyvenantiems kraštiečiams siūlo telefonu

Ūkio sąstingio, nedarbo ir didžiulių emigracijos mastų nukamuotas Akmenės rajonas kyla į mūšį dėl investicijų ir jaunimo susigrąžinimo. Kraštą užsieniečiams pristatydamas ambicingas Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas drąsiai rėžia: „Mes esame ne Lietuvos pakraštys, o Latvijos ir Lietuvos centras“.
Vitalijus Mitrofanovas
Vitalijus Mitrofanovas

Akmenės rajonas patenka į labiausiai emigracijos paliestų Lietuvos savivaldybių dešimtuką. Gyventojų emigraciją labiausiai lėmė po šalies Nepriklausomybės pasikeitusi darbo rinkos aplinka ir ekonominis rajono nuosmukis.

Ilgus metus Akmenės rajonas buvo statybos įmonių ir pramonės kraštas, kuriame telkėsi tokios įmonės kaip „Akmenės cementas“, Ventos statybinių medžiagų kombinatas, gaminęs silikatines plytas, šiferį, bitumo plyteles ir kitas statybines medžiagas. Pilnu pajėgumu buvo išnaudojami ir Akmenės karjerai.

Statybinių įmonių darbų apimtys į rajoną pritraukė didžiulį darbuotojų skaičių. Tačiau atkūrus šalies Nepriklausomybę  statybų pramonė išgyveno stagnaciją.

Vertinant bedarbystės lygį, pastebima, kad prastesnė padėtis šiuo klausimu visada būna tuose regionuose, kurie išsidėstę pasienyje.

Pavyzdžiui, „Akmenės cemente“ anuomet dirbo 3,5 tūkst. darbuotojų, o dabar – tik apie 580 žmonių“, – palygino Akmenės rajono savivaldybės meras socialdemokratas V.Mitrofanovas.

Darbo netekę gyventojai sukosi, kaip išmanė. Dalis jų ėmėsi anuomet populiarių verslų: puolė megzti megztinius, prekiauti su Rusija. Tačiau tai buvo trumpalaikės šeimų pajamos, iš mirties taško taip ir neišjudinusios Akmenės ekonomikos.  

„Vertinant bedarbystės lygį, pastebima, kad prastesnė padėtis šiuo klausimu visada būna tuose regionuose, kurie išsidėstę pasienyje. Žmonėms buvo sunku rasti nišą įsidarbinti, todėl jie ėmė žvalgytis į Vakarus. Progai pasitaikius jie išvažiavo dirbti į Europos Sąjungos (ES), apie kurią mes tuo metu tik svajojome, šalis – dažniausiai dirbo nelegaliai“, – pasakojo V.Mitrofanovas.

2004 metais Lietuvai įstojus į ES ir atsivėrus valstybių sienoms, Akmenės rajoną palietė antroji emigracijos banga, o 2008 metais prasidėjus finansų krizei ir ekonominiam sunkmečiui – emigracijos vėzdas smogė dar ir trečią kartą.

Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr./4x4 Perimetras varžybos. Naujosios Akmenės Kalcito kasyklos
Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr.

Kiekvienas pritrauktas žmogus – jau pergalė

V.Mitrofanovas džiaugiasi, kad bent pastaruosius trejus metus demografiniai rodikliai stabilizavosi. Pavyzdžiui, 2012 metais gyventojų skaičius Naujojoje Akmenėje padidėjo 70 žmonių. Tai lėmė ne tik teigiamas gimstamumo ir mirtingumo santykis, bet ir prasidėję reemigracijos procesai.

Nuo 2008 metų gimstamumas Akmenės rajone tolydžio didėjo. 2011 metais naujagimių skaičius rajone palyginti su 2010 metais išaugo net penktadaliu. Tiesa, pernai vėl pastebėtas gimstamumo sumažėjimas.

„Jaunas šeimas lauktis vaikų paskatino palanki socialinė sistema, kai motinystės išmokos buvo mokamos dvejus metus. Be to, gerėjo ir pačios savivaldybės finansiniai rodikliai. Šios tendencijos mus labai džiugina. Jei gyventojų skaičius Naujoje Akmenėje yra apie 10 tūkst., tai minėti 70 žmonių ne tiek ir mažai. Toks augimas atrodo gana reikšmingas“, – skaičiavo pašnekovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad kitais metais 65 metų sukaktį švęsiančioje Naujojoje Akmenėje šiuo metu vyksta kartų kaita.

Pastaraisiais metais savivaldybėje įsidarbino 20 naujų, daugiausia jaunų, žmonių. Darbuotojų atvyksta ir iš kitų rajonų.

Jei patys nesisiūlysime, neieškosime kontaktų ir partnerių, nieko nebus.

„Dabar esame paskelbę vieną konkursą – darbo vietai užimti turime aštuonis pretendentus. Vienas kandidatas pasiryžęs atvykti net iš Vilniaus. Tokie dalykai ir stebina, ir džiugina.“

Kas antram gyventojui po butą

Meras įsitikinęs, kad Akmenės rajonas pamažu vėl stojasi ant kojų. Atkreipti potencialių investuotojų dėmesį savivaldybei padeda bendradarbiavimas su įvairiomis valstybinėmis institucijomis ir viešosiomis įstaigomis, tarkime, „Versli Lietuva“ ar „Investuok Lietuvoje“.

„Visada sakiau, kad pirmiausia turime keisti rajono įvaizdį. Jei patys nesisiūlysime, neieškosime kontaktų ir partnerių, nieko nebus. Kai kurie senosios kartos gyventojai mano pažiūroms nepritaria. Jie vis dar vadovaujasi pasenusia filosofija: kuo blogiau atrodysime, tuo daugiau lėšų gausime iš valstybės biudžeto. Tačiau laikai pasikeitė. Reikia suprasti, kad investuotojai į mus net nepažvelgs, jei matys, kad ketvirtadalis rajono gyventojų gauna socialines pašalpas, kad nekilnojamas turtas čia pigus, nes apleistas ir t.t.“ – svarstė V.Mitrofanovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Akmenės rajone butai pigūs ne todėl, kad mieste nėra darbo, o dėl to, kad jų labai daug pastatyta – prieš kelis dešimtmečius namai buvo tiesiog štampuojami.

„Savivaldybėje yra apie 12 tūkst. butų, o gyventojų – apie 24 tūkst., vadinasi, kas antram gyventojui po butą. Nerenovuotame name butą galima nupirkti už 20 tūkst. litų, apleistą – ir už 15 tūkst. litų. Renovuotuose namuose butas gali kainuoti apie 40–60 tūkst. litų, o senamiestyje kainos šokteli net iki 70 tūkst. litų“, – nekilnojamojo turto realijas atskleidė nuo 2008 metų gruodžio Akmenės rajono savivaldybės mero pareigas einantis V.Mitrofanovas.

Paaalpa
Pašalpa

Dėl neišmokėtų pašalpų sutaupė 7 mln. litų

Akmenės rajono savivaldybė yra eksperimentinė. Čia socialinės išmokos gyventojams suteikiamos tik tuomet, jei jie atitinka labai griežtus kriterijus. Savivaldybės atstovai beldžiasi į išmokų prašančių gyventojų namus ir uoliai tikrina, ar finansinė savivaldybės parama jiems iš tikrųjų yra pagrįstai reikalinga.

Sutapimas ar ne, tačiau pašalpų gavėjų skaičius savivaldybėje per pusantrų metų susitraukė 30 proc.  Iš daugiau nei 3 tūkst. „pašalpininkų“ liko mažiau nei 2 tūkst. Savivaldybės biudžetas sutaupė 7 mln. litų.

Žinau atvejų, kad tariami bedarbiai dėl išmokų užsiregistruoja darbo biržoje ir išvyksta trims mėnesiams į užsienį.

„Mūsų patirtis leidžia daryti išvadą, kad apie 400 mln. litų valstybė iššvaisto veltui dėl to, kad žmonės naudojasi spragomis ir pašalpas gauna už nieką. Žinau atvejų, kad tariami bedarbiai dėl išmokų užsiregistruoja darbo biržoje ir išvyksta trims mėnesiams į užsienį“, – piktnaudžiavimo pavyzdį atskleidė socialdemokratas.

Visi žmonės, Akmenės rajone gaunantys pašalpas, 40 valandų per savaitę turi atidirbti visuomenei naudingų darbų. „Kyla įvairių diskusijų dėl šio atidirbimo, bet prieš ketverius metus įvestos tvarkos nežadame keisti: todėl rajono svečiai dažnai stebisi, kad pas mus labai graži aplinka – kone vokiška tvarka“, – šypsojosi meras.

Pramonė augs, tarša – ne?

Akmenės rajono savivaldybė lyg ir turi investicijų pritraukimo strategiją, tačiau, kaip sako pats meras, ji labiau orientuota į rodiklius, o ne rezultatą. Todėl ketinama suburti darbo grupę, kuri rastų būdų, kaip strategiją paversti efektyvesne.

2012 metais Naujojoje Akmenėje buvo 311 verslo įmonių. Šiemet – jau 370.

„Vien šiandien sulaukiau dviejų stebinančių skambučių: kitą savaitę pas mus pageidauja atvykti Čekijos prekybos rūmų atstovai, norintys susipažinti su galimybe bendradarbiauti su Akmenės kraštu. Be to, paskambino statybinių medžiagų tinklo „Jupoja“ atstovai. Jie nori pasikalbėti apie įmonės veiklos plėtros galimybę pas mus. Vadinasi, einame teisingu keliu“, – dėstė V.Mitrofanovas.  

Savivaldybė kitais metais ketina organizuoti forumą, į kurį susipažinti su investavimo galimybėmis pakvies Lietuvoje veikiančių ambasadų prekybos atašė.

Jaunimui, galvojančiam, kad čia vien dulkės, gamyklos ir pramonė, parodome, jog visas mūsų pramonės vystymasis yra griežtai kontroliuojamas.

Tikimasi, kad plačių perspektyvų rajonui atvers ir Akmenės laisvozios ekonominės zonos įsteigimas.

„Savivaldybei priklausanti Papilė ir Akmenė išliks istoriniai kultūriniai miesteliai, o Venta ir Naujoji Akmenė – pramoniniai“, – paaiškino V.Mitrofanovas.

Tačiau intensyvi pramonė ir tarša gali atgrasyti jaunas šeimas, norinčias kurdintis ekologiškoje aplinkoje.

„Dalyvaujame europinėje CO2 taršos mažinimo priemonėje. Europos Komisija mūsų rajono atstovų paprašė nuvykti į Kazachstaną ir pristatyti savo rajoną kaip mažą savivaldybę, kuri, pritraukdama investicijas, kartu rūpintųsi ir taršos mažinimu. Tokiu būdu jauniems žmonės, kurie galvoja, kad čia vien dulkės, gamyklos ir pramonė, parodome, jog visas mūsų pramonės vystymasis yra griežtai kontroliuojamas“, – kontrargumentavo meras.

Turizmas
Emigracija

Kūno kultūros trenerę parsiviliojo iš Danijos

V.Mitrofanovas neabejoja, kad jo vadovaujamas rajonas taps vis patrauklesnis ne tik didelėms verslo korporacijoms, bet ir grįžti namo svajojantiems emigrantams.

Pavyzdžių jau yra. „Viena moteris, dirbusi Norvegijoje, grįžo į Akmenę ir su vaikais, žentu, kuris irgi parvyko iš užsienio, atidarė duonos ir bandelių kepyklą. Vienas jaunuolis, dirbęs Švedijoje, stato įmonę, kuri gamins baldus. Su reemigracija esu susidūręs ir asmeniškai. Viena mūsų rajono gyventoja turėjo kontraktą su Danijos futbolo klubu, jos mama ir sesuo irgi dirbo Danijoje. Mokykloje atsiradus laisvam kūno kultūros trenerio etatui, aš tai sportininkei paskambinau ir pasiūliau darbą. Ji sutiko“, – pasakojo V.Mitrofanovas.

Viena mūsų rajono gyventoja turėjo kontraktą su Danijos futbolo klubu. Mokykloje atsiradus laisvam kūno kultūros trenerio etatui, aš jai paskambinau ir pasiūliau darbą.

Jis užtikrino, kad savivaldybė kaip įmanydama remia pradedančiuosius verslininkus: atleidžia juos nuo nekilnojamojo turto ar žemės mokesčių.

Be to, V.Mitrofanovas Vyriausybei pateikė pasiūlymą įvesti šeimos verslo sąvoką. Toks verslas, kurio metinė apyvarta neperkoptų 100 tūkst. litų, esą turėtų būti atleidžiamas nuo visų mokesčių.

„Pernai mūsų savivaldybės biudžeto poreikis buvo 70 mln. litų. 26 mln. litų per mokesčius turėjome surinkti patys, o likusius 44 mln. litų mums skyrė valstybė. Kviesdami verslininkus ir įvairiomis priemonėmis atgaivindami ūkį, numatytas pajamas viršijome 2,5 mln. litų. Ką daro Vyriausybė? Kitų metų biudžete ji mums skiria nebe 26 mln. litų, o 28,5 mln. litų planą ir sumažina savo dotacijų dalį. Tokiu atveju aš klausiu: kodėl turėtume skriausti verslininkus, pramonininkus, didindami mokesčius? Tais vienais metais savivaldybė gal ir surinks daugiau lėšų, tačiau dar po metų vėl būsime duobėje, tapsime nepatrauklūs investicijoms. Todėl jau geriau aš atleisiu visus nuo mokesčių, o valstybė tegul duoda savo dotacijas. Taip rajone bus daugiau darbo vietų, mažiau pašalpų ir kompensacijų“, – svarstė  V.Mitrofanovas.

2013 metų liepos 1 d. nedarbo lygis Akmenės savivaldybėse siekė 15,1 proc.

Asmeninio albumo nuotr./Edita Pučinskaitė
Asmeninio albumo nuotr./Edita Pučinskaitė

Dviratininkė didžiuojasi savo gimtine

Stengiantis į Akmenės rajoną pritraukti jaunus žmones, savivaldybė visomis išgalėmis bando išsaugoti socialinę infrastruktūrą. Nors vaikų skaičius Akmenės švietimo ir ugdymo įstaigose kasmet traukiasi, rajone kol kas neuždaryta nė viena mokykla ar darželis.

„Savo laiku pas mus buvo 6 tūkst. moksleivių, o šiemet jų skaičius nesieks ir 3 tūkst. Į Naujosios Akmenės mokyklas šiemet ateis tik 58 pirmokai. Tačiau stengiamės išsaugoti visas švietimo įstaigas, nes žinome, kad jaunoms šeimos reikia ne tik darbo ir pajamų, bet socialinio saugumo: ar vaikai pateks į darželį, kokį neformalųjį ugdymą gaus ir pan. Todėl rajone turime net septynis vaikų darželius, tris  muzikos mokyklas, sporto centrą. Kuriame vaikų žaidimų aikšteles, riedlenčių parkus, – vardijo V.Mitrofanovas ir prisiminė prieš kelias savaites savo gimtinėje, Naujojoje Akmenėje, apsilankiusios dviratininkės Editos Pučinskaitės žodžius. – Ji sakė: „Vaikštau su vyru ir jaučiu pasididžiavimą, nes mūsų miestelis jaukus, šiltas, jame norisi gyventi.“

V.Mitrofanovas įsitikinęs, kad išsaugojus socialinę infrastruktūrą, pritraukus investicijų ir sukūrus darbo vietų Akmenės rajonas vėl ims klestėti.

„Nuo čia 150 km iki Klaipėdos uosto, 120 km iki Rygos, 60 km iki Šiaulių, už 50 km – Mažeikiai. Dabar visi esame mobilūs, todėl gyvenamoji vieta žmonėms neturėtų kelti problemų. Be to, pristatydamas Akmenę visada pabrėžiu, kad mes esame ne Lietuvos pakraštys, o Latvijos ir Lietuvos centras“, – krašto privalumus akcentavo meras.

Apie Akmenės rajoną

Akmenės rajonas įkurtas 1950 m. birželio 20 d. Čia – rytinis Žemaitijos pakraštys, čia prasideda Aukštaičių kraštas, šiaurėje – 48 km Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos ruožas.

Dabar visi esame mobilūs, todėl gyvenamoji vieta žmonėms neturėtų kelti problemų.

Rajonas yra Ventos vidurupio žemumoje, apie 80 upių ir upelių suneštą vandenį į Baltiją nuplukdo didžiausia krašto upė Venta. Per rajoną vingiuoja jos stambiausi intakai – Virvytė, Vadakstis, Dabikinė.

Ne vien gamtininkų susidomėjimą kelia valstybinis Kamanų rezervatas ir Ventos regioninis parkas. Didelę rajono teritorijos dalį (31,6 proc.) užima miškai, 57,9 proc. rajono ploto – žemės ūkio naudmenos, 6,5 proc. – durpynai.

Šio krašto žemės gelmėse glūdi milžiniški kalkakmenio klodai. Tai nulėmė ūkio raidos kryptį. Socialistinės santvarkos metais Akmenės rajone buvo suformuota stipri statybinių medžiagų pramonė, ir dabar gaminanti cementą, stogų dangą, kalkes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis