Greitaisiais COVID-19 testais internete prekiaujančios įmonės „Nacionalinis pagalbos centras“ svetainėje už vienetą be siuntimo prašoma 23,9 euro.
Palyginimui – 40 tūkst. tokių testų užsisakiusi Vilniaus miesto savivaldybė už vienetą moka 5,4 euro. Tiesa, mažesnę kainą paprastai lemia didesnis įsigyjamų priemonių kiekis.
Pardavėjo puslapyje testo gamintojas neskelbiamas, aišku tik tai, kad tai yra Kinijos įmonė.
Beje, nors šioje svetainėje yra pabrėžiama, kad testas skirtas tik profesionaliam naudojimui, tai yra – tik asmens sveikatos priežiūros specialistams, juos užsisakyti gali bet kas.
Pardavėjas teigia, kad toks testas gali būti naudojamas greitam simptomatinių arba besimptomių viruso nešiotojų diagnozavimui, nors sveikatos apsaugos ministras A.Veryga anksčiau yra aiškinęs, kad tokie testai labiau skirti parodyti persirgimą liga, o mokslininkai apskritai apie tokius testus atsiliepė skeptiškai.
Pardavėjas: susidomėjimas didelis
Kaip 15min teigė įmonės direktorius Ričardas Bernotavičius, susidomėjimas preke išties yra didelis, žmonės domisi parduodamais produktais.
Anot jo, testo tikslumas priklauso nuo to, kaip ilgai organizmas yra užsikrėtęs naujuoju virusu.
Jei organizmas yra užsikrėtęs nuo 1 iki 3 dienų – teigiamas testo rezultato tikslumas yra 16% tiek IgM ir IgG antikūnams, jei organizmas koronavirusu yra užsikrėtęs nuo 4 iki 7 dienų – teigiamo testo rezultato tikslumas yra 85.7% IgM atikūnui ir 92.8% IgG antikūnui;
Pasak jo, užsikrėtusiems ilgiau nei 8 dienas – tiek IgM, tiek IgG antikūnų testo rezultatai yra 90% tikslūs.
Į klausimą kodėl nenurodo, kas šių testų gamintojas, jis teigė, kad taip padaryta siekiant turėti konkurencinį pranašumą rinkoje, bei paties gamintojo prašymu, dėl drastiškai išaugusių užklausų skaičiaus iš fizinių asmenų.
„Tačiau pakuotėje ir informaciniame lapelyje ši informacija yra pateikiama“, – teigė įmonės vadovas.
Jis tvirtino, kad labai nesmagu, kai dėl kilusio ažiotažo, kai nesąžiningi pardavėjai sulaikomi FNTT, ir dėl jų veiklos kenčia ir legaliai veikiančios įmonės. Be to, R.Bernotavičius teigė pastebėjęs, kad nelegalūs pardavėjai naudojasi įmonės pateiktais atitikties sertifikatais.
VASPV: turi teisę prekiauti
VASPV direktorė Nora Ribokienė 15min teigė, kad įmonė „Nacionalinis pagalbos centras“ kreipėsi į Akreditavimo tarnybą su prašymu patikrinti, ar jų ketinami platinti greitieji testai yra registruoti ES.
Akreditavimo tarnyba gavo Nyderlandų įgaliotosios institucijos patvirtinimą dėl vieno Kinijos gamintojo testų įregistravimą bei Vokietijos įgaliotosios institucijos patvirtinimą dėl dviejų Kinijos gamintojų greitųjų testų įregistravimo.
Anot N.Ribokienės, todėl įmonė „Nacionalinis pagalbos centras“ gali platinti teisės aktų reikalavimų nustatyta tvarka kitose ES valstybės narėse įregistruotus greituosius testus COVID-19 virusui nustatyti.
Pasak jos, į tarnybą kreipiasi daug įmonių, klausiančių, ar jų ketinami platinti greitieji testai yra registruoti Europos Sąjungoje.
„Kiekvieną gautą paklausimą tikriname, siųsdami užklausas kitų valstybių narių įgaliotosioms institucijos ir Europos Komisijai. Apie gautus rezultatus informuojame paklausėjus“, – pabrėžė ji.
N.Ribokienė paaiškino, kad greitieji testai COVID-19 virusui nustatyti yra priskiriami in vitro diagnostikos medicinos priemonių kategorijai.
ES registruoti greitieji testai gali būti platinami Lietuvoje
Šių greitųjų testų gamintojai turi registruotis toje šalyje, kurioje yra patys įsisteigę, o trečiųjų šalių gamintojai turi paskirti įgaliotuosius atstovus ES, kurie turi registruotis toje šalyje narėje, kurioje jie yra įsisteigę.
Greitieji testai, registruoti kitose ES valstybėse narėse, gali būti laisvai teikiami į Lietuvos rinką.
Tai reiškia, kad Akreditavimo tarnybos leidimas jiems nėra reikalingas.
Akreditavimo tarnybos registracija yra reikalinga tik Lietuvos gamintojams bei Lietuvoje įsisteigusiems trečiųjų šalių gamintojų įgaliotiesiems atstovams, o Akreditavimo tarnyba nėra registravusi greitųjų testų COVID-19 virusui nustatyti.
A.Veryga: tai nelegalu
Penktadienį 15min paklaustas apie internetu pardavinėjamus greituosius testus ir su tuo susijusias grėsmes, sveikatos apsaugos ministras A.Veryga sakė, kad tai esą nelegalu.
„Nelegalu, nes jeigu prekiaujama internetinėje erdvėje, tai pirmiausiai tokiai prekybai... Vis tiek tai yra diagnostinė priemonė ir kiekvienas kas sugalvojęs tokių priemonių pardavinėti negali. Aš tikiuosi, kad tos institucijos, kurios ir tiria tokias prekybas internetinėse svetainėse, sureaguos. Ir tai yra netoleruotina praktika, juo labiau, kad tikrai nežinote, kokį preparatą ten galite nusipirkti“, – kalbėjo jis.
Jūs galite gauti kažkokį gaminį, kuris gali būti nesterilus, užkrėstas, jūs galite sau sukelti labai rimtų sveikatos problemų
Ministras priminė penktadienį paskelbtą žinią, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) rado ir tokių prekeivių, kurie nėštumo testus pardavinėjo kaip greituosius COVID-19 testus.
FNTT penktadienį paskelbė susekusi pardavėjų, tačiau kokiais – registruotais ES ar neregistruotais jie prekiavo, tarnyba nedetalizavo. Prekybininkai susilauks sankcijų dėl to, kad prekiavo neturėdami tam leidimo.
A.Veryga penktadienį paragino žmones būti budriais ir neįsigyti greitųjų testų interneto svetainėse.
„Mažiausia blogybė kas gali nutikti, tai jūs tiesiog prarasite pinigus ir nieko negausite. Ir tai jau yra negerai, bet kas blogiausia gali nutikti – jūs gausite kažkokį nesaugų produktą, nes tie testai yra dažniausiai susiję su kraujo paėmimu iš piršto, tai jūs galite gauti kažkokį gaminį, kuris gali būti nesterilus, užkrėstas, jūs galite sau sukelti labai rimtų sveikatos problemų. Tai tiesiog nedarykite tokių dalykų“, – kalbėjo ministras.
