Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2016 02 16

Aktyvūs lietuviai Londone padeda tautiečiams siekti savo svajonių

Keturi Londono lietuviai pastebėjo, kad mieste gyvenantys tautiečiai profesionalai dažnai nepažįsta vieni kitų. Norėdami tai pakeisti ir padėti saviškiams plėsti pažinčių ratą bei dalintis idėjomis Ieva Dargytė, Justinas Jautžemis, Austėja Jonušauskaitė bei Monika Juostaitė įkūrė erdvę OUT, į kurios renginius susirinkę dešimtys aktyvių lietuvių neretai susiranda darbą ar pradeda naują veiklą.
OUT įkūrėjai
OUT įkūrėjai / Nuotr. iš asm. archyvo

– Kas yra OUT?

– Tai reiškinys, bendruomenė, prasidėjusi nuo mūsų didžiulio noro suburti žmones, kurie čia veikia kažką kitaip. Norėjome sukurti terpę skleistis jų idėjoms bei jomis dalintis.

Nenorime savo veiklos apriboti „rėmais“, stengiamės būti kiek įmanoma atviresni ir kviečiame prisijungti pačius įvairiausius žmones. Mes patys OUT vadiname erdve lietuvių idėjoms.

– Kaip gimė OUT idėja?

– Mes visi susitikome renginyje „Europos reklamos savaitė“, kuriame kasmet lankydavomės. Visi vieni kitus ne kartą buvome matę, mus siejo bendras entuziazmas, norai, tad nutarėme imtis veiksmų, kad idėjos nenueitų perniek. Stebėjome britus, susitinkančius tame renginyje, ir buvome nustebinti. Nors jie iš skirtingų organizacijų, skirtingų sričių, visi pažinojo vieni kitus, atrodė lyg viena didelė šeima.

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių gimė OUT, yra susijusi su darbu. Dažnai žmogus nori rasti lietuvį darbuotoją, savo srities ekspertą, bet nežino, kur tokį rasti, nes jo pažinčių ratas per siauras. Lietuviai nori dirbti su tautiečiais, nes pažįsta jų mentalitetą, supranta vienas kitą iš pusės žodžio.

– Kur organizuojate OUT renginius, su kuo bendradarbiaujate?

– Mūsų renginiai grįsti „žmonių principu“, jei galima taip pasakyti. Visi jie – nemokami, nes norime, kad jie būtų prieinami kiekvienam žmogui. Ieškome patalpų, kurių nuoma nekainuoja, pavyzdžiui, Lietuvos ambasada Londone arba „Google Campus“, universitetai...

Ieškome daugiau partnerių, kurie padėtų gauti patalpas. Šiuo metu OUT sparčiai plečiasi, vis daugiau žmonių nori ateiti į renginius, tad darosi vis sudėtingiau juos „sutalpinti“ į gautas patalpas. Pastarojo renginio metu, per startuolių kontaktų mezgimo vakarą, turėjome 70 vietų, jos buvo rezervuotos per valandą ar dvi.

Dažnai žmogus nori rasti lietuvį darbuotoją, savo srities ekspertą, bet nežino, kur tokį rasti, nes jo pažinčių ratas per siauras.

– Kokius renginius organizuojate?

– Pirmieji mūsų renginiai buvo socialiniai – po darbų, penktadieniais kvietėme susirinkti bare ir susipažinti tarpusavyje. Vėliau ėmėme plėsti renginių spektrą, pradėjome rengti „Protmūšius“, orientuotus į startuolius, technologijas, lietuvių inovacijas.

Dar vienas renginys buvo su Vilniaus klubu, jame dalyvavo Leonidas Donskis, Lauras Bielinis bei klubo nariai. Vyko diskusija, L.Donskis su L.Bieliniu skaitė pranešimus apie lietuvybę, emigraciją, emigrantų įvaizdį.

Taip pat rengėme greitąjį kontaktų mezgimo vakarą, kurio principas per trumpą laiką susipažinti su kuo daugiau žmonių. Renginiuose stengiamės išlaikyti balansą tarp rimtų temų bei neformalaus bendravimo. Per mūsų renginius susipažinę žmonės ėmėsi naujų projektų, keli susirado darbus, dar kai kurie pakeitė veiklos sritis ir ėmėsi to, ko labai norėjo.

– OUT veikia narystės principu?

– Ne. Norime, kad žmonės nebūtų įpareigoti dalyvauti kiekviename renginyje. Ateiti gali bet kas ir bet kada, dalyvauti visuose renginiuose, arba tik tuose, kur patys nori, būtent tai ir pritraukia. Siekiame būti prieinami visiems.

– Kokie žmonės dažniausiai lankosi OUT renginiuose?

– Tai sunku apibrėžti, mat pas mus ateina žmonės iš meninių, finansinių, verslo ir kitų įvairių industrijų. Tačiau juos sieja viena tendencija – visi yra aktyvūs, smalsūs, domisi pasauliu, aplinkoje vykstančiais dalykais, neorientuoti tik į savo sritį ir neužsisklendę savyje. Trumpai tariant, dauguma „outiškių“ – jauni profesionalai.

Džiaugiamės, kad susirenka ambicingi ir smalsūs lietuviai, kurie domisi kitais aktyviais tautiečiais. Mes iš savo pusės skatiname domėtis jų veikla, galbūt apsilankyti lietuvio parodoje, paragauti jo ruošto maisto, pasidomėti sukurtu startuoliu ar išradimu. Norime pasidžiaugti vieni kitais, sužinoti apie vieni kitų veiklas, pasidalinti svajonėmis.

Per mūsų renginius susipažinę žmonės ėmėsi naujų projektų, keli susirado darbus, dar kai kurie pakeitė veiklos sritis ir ėmėsi to, ko labai norėjo.

Negalime apibrėžti nei amžiaus grupės, nei gyvenimo Londone trukmės, viskas labai įvairu. Taip pat egzistuoja savotiškas pasiguodimo elementas. Į renginius atėję žmonės suvokia, kad tokių, kaip jie, yra daugiau. Profesiniu požiūriu iš pradžių planavome orientuotis į kūrybinės industrijos atstovus, bet bendruomenė organiškai auga ir tampa vis įvairesnė.

– Kodėl jums atrodo reikalinga suburti į vieną vietą žingeidžius Londono lietuvius?

– Lietuviams svarbu pamatyti vieniems kitus, jie gerai jaučiasi tarp panašių į save. Taip pat noras priklausyti kokiai nors bendruomenei žmogui yra natūralus. Panašių renginių paklausa Londone – milžiniška. Žmonės nori susitikti, bendrauti diskutuoti ir tai daryti lietuviškai, kas nėra labai paprasta gyvenant užsienyje. Mes siūlome galbūt kiek neįprastus renginius, kurių metu pasiekiami apčiuopiami rezultatai, pavyzdžiui, randami nauji darbai, pradedami bendri projektai.

– Kadangi renginiai – populiarūs ir jų paklausa auga, nekilo minčių iš to užsidirbti?

– Iš to verslo nepadarysi ir mes to nesiekiame, visi keturi turime darbus, karjeras ir asmeninių ambicijų. OUT mums tarsi popamokinė veikla, kuriai kasdien skiriame laiko. Mes dirbame iš idėjos, nesiekiame pelno, kas galėtų sugriauti mūsų siekius ir numalšinti entuziazmą.

– Kaip sekasi pasiekti jaunus profesionalus Londone?

– Jauni profesionalai dažnai labai gerai integravęsi, „užsimaskavę“, tad juos sunku ištraukti į dienos šviesą. Mes norėjome juos surasti, susipažinti, suburti į vieną bendruomenę ir kviesti į bendrus renginius.

Eilinis emigrantas – labai senas terminas. Ką jis apskritai reiškia?

Neretas galvoja, kad jis yra lietuvis, mažas ir nepastebimas, todėl jam lengviau būti tokiam, kaip kiti. O mes norime jiems pasakyti – ei, tu esi nuostabus, esi lietuvis, daug pasiekęs, todėl mes visi norime pasidžiaugti tavo sėkme. Juk čia tiek daug įdomių lietuvių, kurie nepažįsta vieni kitų.

– OUT nariai skiriasi nuo eilinio emigranto?

– Eilinis emigrantas – labai senas terminas. Ką jis apskritai reiškia? Ne Lietuvoje gyvenantis lietuvis yra keliaujantis lietuvis, jis negali būti įspraustas į emigranto rėmus, jis tiesiog migruoja. Kiekvienas žmogus yra išskirtinis vien dėl savo unikalios patirties. Lietuviai turi polinkį nuvertinti save. O mūsų renginių lankytojai vieni kitus įkvepia, padeda pažvelgti į savo veiklą ir unikalumą iš šalies.

– Dažnai tenka susidurti su lietuviais, kuriems stinga pasitikėjimo savimi?

– Tikrai taip. Viena iš OUT užduočių – įkvėpti ir suteikti trūkstamą postūmį tam, kuriam tik tiek trūko, kad atskleistų save. Kai susirenka tiek įvairių žmonių, suprantame, kad nėra neįgyvendinamo dalyko. Kad ir kokią neįtikimą idėja turi, ją tikrai gali paversti realybe. Susidūrus dviems kibirkštims įsiplieskia didelė ugnis. 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?