Kurorto svečiai aikčioja iš susižavėjimo, ganydami akis po naujus miesto infrastruktūros objektus, švarias gatves ir šimtus tūkstančių gėlių, o druskininkiečiams tenka atlaikyti vieno žmogaus valdžią ir baimės atmosferą.
Mero valiai nepaklūstantiems, bandantiems prieštarauti ar net turintiems kitą nuomonę, sukuriamos tokios sąlygos, kad nutiltų, pasitrauktų arba visai išvyktų iš kurorto.
Toks tylus nepasitenkinimas mero Ričardo Malinausko veiklos stiliumi yra visiškai netikėtas pašaliečiui, kuris iki šiol matė tik šviesiąją mero veiklos pusę: jau dvyliktus metus jo valdomi Druskininkai auga ir gražėja, o pats miesto vadovas ir jo iniciatyvos yra pateikiamos pavyzdžiu kitiems.
Druskininkai arba nieko
Kai kas net siūlo „klonuoti“ Druskininkų merą ir tokią patirtį išplėsti po visą Lietuvą. Vis dėlto kodėl toks sėkmingas politikas nesiekia rimtesnių politinių aukštumų? Neturi didesnių ambicijų? R.Malinauskas atsako: „Druskininkuose padaryta ne tiek, kiek aš galiu. Yra dar labai daug darbų, kuriuos reikia nuveikti. O kai tik druskininkiečiai nuspręs, kad jiems esu nereikalingas, aš grįšiu į savo šeimos verslą ir, manau, sėkmingai jį toliau plėtosiu.“
Tačiau tikrasis atsakymas gali glūdėti gerokai giliau: meras supranta, kad tvarkytis taip, kaip jis dabar daro kurorte, platesniu mastu gali ir nepavykti.
„Druskininkų mero, kaip visagalio, įvaizdis, gebėjimas „pramušti“ ir panaudoti dideles ES paramos lėšas ambicingiems projektams daugeliui daro įspūdį. Tiksliau – tiems, kuriems neįdomu ir nesvarbu, kokiomis priemonėmis tai pasiekiama, nes svarbus tik išorinis rezultatų efektas“, – nuo tviskančio Druskininkų fasado bando trinti pudrą anksčiau savivaldybėje dirbęs dailininkas ir skulptorius Antanas Balkė.
Jis atkreipia dėmesį, kad viešoje erdvėje iki šiol nėra buvę nei pamąstymų, nei rimtesnių bandymų analizuoti Druskininkų fenomeną bei jo užkulisius. Viešojoje erdvėje vyrauja reklaminio tipo informacija, todėl daug kas ir neabejoja, kad Druskininkuose viskas labai gerai: žydi gėlės, visur švaru ir tvarkinga.
Tačiau įtarimų, kad Druskininkuose vis dėlto nėra viskas taip gerai, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, gali sukelti net savivaldybei priklausančio Druskininkų švietimo centro leidžiamas ketvirtinis leidinys „Mano Druskininkai“ (Nr.1).
Jame merui pateikiamas klausimas: „Ką pasakytumėte skeptikams, kurie dažnai pasisako, kad Druskininkai gražėja tik išoriškai, o žmonių gyvenimas negerėja?“ „Skeptikų visada buvo ir bus, tačiau tegu jie pasako, ką jie patys konkrečiai padarė, kad Druskininkuose gyventi būtų geriau. Manau, kad taip sako tik tie, kurie kitų darbus stebi iš šalies, patys nė piršto nepajudindami“, – atsakė R.Malinauskas.
Šiame 8 puslapių leidinyje yra net 6 mero nuotraukos, o akylam stebėtojui pro akis nepraslysta ir tokios detalės, kaip antai „šeimininkiškas vadovavimas“ ar itin taikliai parinktas ir už mokesčių mokėtojų leidžiamo leidinio pavadinimas – „Mano Druskininkai“.
„Džiaugiesi, jog gali naudotis visomis miesto teikiamomis galimybėmis. Suvoki ir tai, kad esi žmogus, nuo kurio priklauso šio miesto ateitis. Taigi taip aš suprantu žodžius „Mano Druskininkai“, – šiam leidiniui kalbėjo jau nuo pat pirmojo jo puslapio į skaitytojus žvelgiantis R.Malinauskas.
Kas ne su mumis, tas...
Jau daugiau kaip dešimtmetį valdžia Druskininkuose priklauso socialdemokratams, todėl ir valdančioji dauguma beveik nesikeičia, nes joje išlieka dominuojanti mero suformuota komanda.
Pernai išrinktoje Druskininkų savivaldybės taryboje yra dvi opozicinės grupės, turinčios po keturis tarybos mandatus. Tačiau jau nuo antrojo tarybos posėdžio, pasak kai kurių savivaldybės tarybos narių, viena iš opozicijų pradėjo veikti kaip „monolitas valdančiojoje daugumoje“. Ši „opozicionierių“ grupė buvo pamaloninta ir gavo visus įstatymu numatytus opozicijai postus bei galimybę dirbti tarybos suformuotose komisijose.
„Antroji opozicija, nors ir pareiškė norą dirbti komisijose, buvo nepriimta nė į vieną iš 24 savivaldybės tarybos sudarytų nuolatinių komisijų, o socialdemokratų daugumos ir pirmosios „opozicijos“ balsavimas sudarant komisijas buvo toks vieningas, kad priminė gerai surežisuotą ir surepetuotą spektaklį. Nuo to laiko antroji opozicija tarybos daugumos bei savivaldybės administracijos vertinama kaip persona non grata“, – „15min“ vienu balsu kloja Druskininkų savivaldybės tarybos nariai partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai Donatas Mizaras ir Juozas Kudarauskas bei Liberalų ir centro sąjungos nariai Juozas Šarkus ir Karolis Kaklys.
K.Kaklys įsitikinęs, kad kitokia nuomonė Druskininkuose jau senokai tapo merui „nebeįdomi, nereikalinga ir gali būti laikoma žalinga“.
Į opozicijos teikiamus siūlymus ar pastabas neatsižvelgiama, nepagrįstai apkaltinant melavimu, manipuliavimu ar interpretavimu, – sakė D.Mizaras
„Prieita iki to, kad opozicijos narių klausimai ar nuomonės pateikimas komitetų ar tarybos posėdžiuose kartais yra vertinami beveik kaip savivaldybės mero ir daugumai priklausančių tarybos narių asmeninis įžeidimas“, – šių metų kovą savaitraščio „Druskonis“ publikacijoje „Laisvė nuo baimės“ piktinosi kitas savivaldybės tarybos narys J.Šarkus.
R.Malinauskas „15min“ tvirtino, kad visi kaltinimai yra kvailysčių kvailystė ir ragino pasakyti bent vieną atvejį, kur jis būtų pasakęs „taip“, o dėl to jam paprieštaravę būtų kažkaip nukentėję: „Aš savivaldybės poziciją, kaip ir žmonių interesus, gyniau ir ginsiu. O jeigu kažkas sakė ar pasisakė, tai pateikite man konkretų atvejį.“
Tarybos narys D.Mizaras „15min“ tokį pavyzdį pateikė: savivaldybės Etikos komisija, atlikusi „tyrimą“ dėl mero R.Malinausko pareiškimo, vienbalsiai nusprendė, kad tarybos nariai, organizavę diskusijas su miesto gyventojais ir specialistais dėl šildymo bei pasirašę rezoliuciją su reikalavimais, pažeidė pagarbos žmogui ir valstybei, padorumo principus.
Geležinė mero valia ir ranka
R.Malinauskas ne be reikalo ragina pateikti konkrečius pavyzdžius ar prieš jį pasisakančiųjų pavardes. Jis žino, kad dauguma maištininkų – pogrindyje.
Daugelis „15min“ pašnekovų, pasakodami apie savo susidūrimus su meru, nuolat kartojo, kad nori išlikti nežinomais. Paklausti, kodėl, atsakė labai paprastai: Druskininkai yra mažas miestelis, o savivaldybei priklauso daugiau kaip 20 čia veikiančių įmonių, kuriose dirba didžioji dalis druskininkiečių. Imsi viešai kritikuoti merą, atsidursi gatvėje ir darbo mieste negausi. Jei ne pats, tai kas nors iš artimųjų.
Geležinė mero socialdemokrato ranka esą pasiekia net paprasčiausius savivaldybės išduodamus įvairius leidimus. Jei esi mero nemalonėje, negausi net to, o apie savo verslą ar didesnius dalykus gali apskritai pamiršti. Gyventojai savo tylėjimą ir susitaikymą argumentuoja tuo, kad „dar nori gyventi Druskininkuose“ arba netgi pareiškia, kad negali garsiai kalbėti, nes „vaikas nebaigs gimnazijos“.
Rengiant reportažą ne vienas kalbintas žmogus mintis dėstė pusbalsiu, neminėdamas „Dievo vardo be reikalo“. Kalbinti druskininkiečiai teigia, kad kažkokiu stebuklingu būdu meras visada yra itin gerai informuotas, kas jo valdomame mieste pučia prieš vėją. Yra pavyzdžių, kai žmonėms teko išvykti iš gimtojo miesto, nes jie buvo priversti išeiti iš darbo ir suprato, jog bandyti vėl įsidarbinti kurorte – tik laiko gaišinimas.
Apie miesto gyventojų baimes minėtoje „Druskonio“ publikacijoje kalba ir J.Šarkus: „Dar daugelis žmonių apie įvairias negeroves kalba paslapčia, bijodami kerštaujančio atsako dėl jų keliamų klausimų. Ir taip yra praėjus 20 metų po Nepriklausomybės atkūrimo.“
Dailininkas ir skulptorius A.Balkė save kaip tik ir vadina tokiu pavyzdžiu, nes jis buvo atleistas iš Druskininkų savivaldybės, kur 17 metų dirbo administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje: „Nepritariau kai kuriems planuojamiems ir vykdomiems projektams, kurie, mano nuomone, darko Druskininkų istorinę dalį. Mano pareigybė buvo panaikinta net nenurodant priežasties.“
Ar tai tikrai mero darbas? A.Balkė primena, kad „politikas neatsako už savo neteisėtus veiksmus, duotą komandą atleisti iš darbo, o toks vadovavimo pavyzdys labai efektyvus, nes labai drausmina ir daro paklusniais vykdytojais kitus tarnautojus, kuriems mero žodis tampa įstatymu“.
Buvo trys, liko vienas!
„Pirmoji ir, dar galima sakyti, antroji R.Malinausko kadencija buvo dovana Druskininkams. Nors kai kurios vadybos priemonės ir metodai jau ir tada kvepėjo džiunglėmis, bet jis į valdžią atėjo 2000 metais, kai miestas buvo vadinamas bankrutuojančiu kurortu. Todėl priemones pateisino siekiami tikslai“, – „15min“ pasakoja „SPA Vilnius“ generalinis direktorius Valdas Trinkūnas ir sanatorijos „Eglė“ direktorius Romualdas Domarkas.
Verslininkai teigia, jog nuo trečiosios kadencijos tikėtis savivaldybės pritarimo ir paramos gali tik tie žmonės ar verslas, kuris besąlygiškai remia ir rodo visišką ištikimybė merui ir jo politikai.
Naujausias pavyzdys – vietinės rinkliavos mokestis. „Šis mokestis kai kuriems viešbučiams tampa trečiuoju pagal dydį mokesčiu po darbo jėgos apmokestinimo ir PVM, bet apie jį su verslu nebuvo jokios diskusijos. Nebuvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pradėti rinkti po 2 Lt už nakvynę buvome verčiami metų viduryje, kai jau buvo sudarytos sutartys su agentūromis ir parduoti kelialapiai individualiems klientams“, – savo poziciją dėstė verslininkai.
Jie laikosi nuomonės, kad pinigų galima prasimanyti plečiant verslą, sukuriant naujų darbo vietų, o kiekviena darbo vieta ir darbuotojo uždarbis pildo savivaldybės biudžetą fizinių asmenų pajamų mokesčiu.
„Tie, kas pabandė viešai prieštarauti tokiam apmokestinimui, – „SPA Vilnius“, „Eglė“ ir dar 12 bendrovių, buvo priversti iš dalies paklusti. O svarbiausia – tapo amžinais savivaldybės ir jos mero priešais, nors šios įmonės anksčiau visą laiką buvo pažangos ir naujovių priešakyje ir dažnai buvo apdovanojamos kaip verslo lyderiai ar vieni didžiausių ir pažangiausių darbdavių“, – kovos su 2 Lt mokesčiu rezultatus vardija V.Trinkūnas ir R.Domarkas.
„SPA Vilnius“ generalinis direktorius prisiminė, kad nuo tos dienos, kai jie viešai pasakė nepritariantys vietinės rinkliavos mokesčiui, meras pavaldiniams uždraudė juos kviesti į pasitarimus, konferencijas ar seminarus, kurie vyksta Druskininkuose.
„Savivaldybės pareigūnams taip pat nerekomenduojama, o tai reiškia draudžiama, turėti bet kokių kontaktų su nepaklusniaisiais, teikti bet kokią informaciją, netgi draudžiama lankytis renginiuose, kurie vyksta nepaklusniųjų įmonių patalpose“, – tvirtino V.Trinkūnas.
Dėl šio mokesčio Druskininkų savivaldybė bylinėjasi su keliais Seimo nariais teismuose, o galutinis verdiktas turėtų paaiškėti jau gegužės viduryje.
Pirmosios instancijos teismą savivaldybė laimėjo, o R.Malinauskas „15min“ aiškino, kad tai yra ne Druskininkų verslo nuomonė, o vieno žmogaus ambicija.
„Šio pasipriešinimo iniciatorius yra vienas žmogus, jį palaikė dar du, bet atrodo, kad pastarieji pasitraukė“, – meras puikiai žino, kas su kuo Druskininkuose.
Miesto vadovas tvirtina, kad savivaldybė pralaimėti šį teismą gali tik dėl politinių motyvų, nes sprendimą priėmė pagal įstatymus. Druskininkai, pasak jo, jau dabar už šias lėšas gali daugiau reklamuotis, dalyvauti parodose, daugiau investuoti į infrastruktūrą. Neseniai skelbta, kad už rinkliavos lėšas mieste pasodinta 130 tūkst. narcizų.
„Dar kartą pasakau žiniasklaidai – tokių klientų, kuriems 2 Lt už vieną nakvynę yra problema, nemanau, kad Druskininkams reikia“, – požiūrį į savo valdomo miesto svečius pateikė R.Malinauskas.
Druskininkų savivaldybės vertinimas
Druskininkų savivaldybė, surinkusi 54,7 balus iš 100, savivaldybių indekse užėmė 5 vietą iš 53 ne miestų savivaldybių. Palyginti su kitomis, geriausiai Druskininkų savivaldybė įvertinta švietimo, investicijų ir plėtros, sveikatos srityse. Prasčiausiai – socialinės rūpybos bei mokesčių srityse.
Šį tyrimą atlikęs Laisvosios rinkos institutas nurodo, kad Druskininkų savivaldybė indekse pakiltų iš 5 į 1 vietą, jei ji padidintų privatizuojamų pastatų plotą 30 procentų, privatizuotų daugiabučių administravimo paslaugas teikiančią įmonę, nekilnojamojo turto mokesčio tarifą sumažintų iki 0,3 procento, žemės mokesčio tarifą sumažintų iki 0,5 proc., o nedarbo lygis sumažėtų 3 procentais.
Šaltinis: Laisvosios rinkos institutas, 2011 metai, lapkričio 3 d.
