Premijų komisijos pirmininkas istorikas Alfredas Bumblauskas prisipažino, kad komisija dvejus metus galvojo dėl premijos skyrimo buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui, europarlamentarui Vytautui Landsbergiui.
„Kai kas mus kaltina politikavimu. Ypač dėl svarbiausio nepriklausomybės architekto Vytauto Landsbergio. Dvejus metus galvojome ir apie žanro tapatumą, ir apie dydžių skirtingumą, ir apie daugybę kitų dalykų. Apsisprendėme, kad Vytauto Landsbergio puoselėjama čiurlioniana yra tai, be ko neįmanoma Kovo 11-osios Lietuva“, – per ceremoniją sakė A.Bumblauskas.
Jis atkreipė dėmesį, kad minint Vasario 16-ąją apdovanojami Kovo 11-osios kūrėjai.
Pasak A.Bumblausko, net sovietmečiu kūrę menininkai artino Kovo 11-ąją. Tarp tokių – Nacionaline kultūros ir meno premija už viso gyvenimo kūrybą apdovanotas kino režisierius Arūnas Žebriūnas.
Atsiimdamas apdovanojimą režisierius teigė, kad premija jam reiškia moralinį palaikymą.
„Galvoju, gal dar vieną filmą sukursiu“, – prasitarė A.Žebriūnas.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės teigimu, reikia pasidžiaugti, kad kasmet randame, ką apdovanoti.
Skiriamos ne daugiau kaip šešios premijos, iš kurių ne daugiau kaip viena gali būti skiriama už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.
„Simboliška, kad šiandien pagerbiame ir sveikiname Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus. Jūs ryškiausi nūdienos kūrėjai, atskleidžiantys mūsų tautos kūrybines galias. Šios galios kūrė mums šimtmečių istoriją, valstybę ir tapatybę. Net sunkiais valstybingumo netekties laikais kultūra mokė laisvės. Tauta gimdė iškilius kūrėjus. Jų padedama kėlėsi ir ėjo. Tikėjo ir išsaugojo savo gyvastį“, – kalbėjo valstybės vadovė.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos ketvirtadienį įteiktos šešiems kūrėjams: kino režisieriui Arūnui Žebriūnui, europarlamentarui, pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui, muzikologui Vytautui Landsbergiui, fotomenininkui Algimantui Aleksandravičiui, vizualaus meno kūrėjui Kęstučiui Grigaliūnui, rašytojui Henrikui Algiui Čigriejui bei dainininkei Astai Krikščiūnaitei.
Režisierius A.Žebriūnas apdovanotas už viso gyvenimo indėlį į kultūrą ir meną. Jam premija skirta „už kūrybą, klojusią pamatus lietuvių poetiniam kinui, nepakartojama kalba visais laikais teigusią aukščiausias humanistines vertybes“.
Europarlamentaras, muzikologas V.Landsbergis apdovanojimą gavo už „Lietuvoje ir pasaulyje nuosekliai plėtojamą čiurlionianą“.
Fotomenininkas A.Aleksandravičius premiją pelnė už fotografinio portreto atnaujinimą, Lietuvos asmenybių galerijos sukūrimą, už Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo poetiškus atspindžius.
Vizualaus meno kūrėją K.Grigaliūną nuspręsta pagerbti „už istorinio laiko atspaudus šiuolaikiniame mene, už skaudžios atminties erdvinį vaizdavimą“.
Rašytojas H.A.Čigriejus premija įvertintas „už donelaitišką gyvenimo refleksiją šiuolaikinės lyrikos kalba, už žodžio ir etikos dermę“.
A.Krikščiūnaitė bus apdovanota „už plataus Lietuvos ir pasaulio muzikos repertuaro intelektualų ir įtaigų įprasminimą, už išskirtinę vokalo kultūrą“.
„Istorija patikrins, ar mūsų apdovanojami žmonės virs legendomis“, – per ceremoniją sakė premijas skyrusios komisijos pirmininkas A.Bumblauskas.
Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatams skiriama 800 bazinės socialinės išmokos dydžio premija. Šiuo metu ji sudaro 104 tūkst. litų.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos kasmet skiriamos siekiant skatinti kūrėjų kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurtus per pastaruosius septynerius metus, taip pat ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.
Skiriamos ne daugiau kaip šešios premijos, iš kurių ne daugiau kaip viena gali būti skiriama už ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną.
Premijos skiriamos nuo 1989 metų.
