– Iš posto pasitraukęs premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas neseniai pareiškė, kad kitų metų „Sodros“ biudžetas sudarytas pažeidžiant įstatymus. Jie numato, kad jeigu „Sodra“ neturi rezervo, kaip šiuo metu ir yra, turi būti skiriami asignavimai iš biudžeto, o ne paskola, kaip buvo padaryta. Kaip jūs tai paaiškintumėte?
– Aš norėčiau pasakyti, kad rezervo jau daugelį metų „Sodra“ neturi, nors turėtų turėti. Įstatymai tikrai nebuvo pažeisti. Žinoma, skola niekur nedingsta, bet einamuoju metu rezultatai gerėja. Lyginant praėjusius metus ir 2013 m., tai pinigų yra surinkta 550 mln. litų . Manau, einame teisingu keliu.
Rezervo jau daugelį metų „Sodra“ neturi, nors turėtų turėti. Įstatymai tikrai nebuvo pažeisti. Žinoma, skola niekur nedingsta, bet einamuoju metu rezultatai gerėja.
– Kodėl beveik už milijoną eurų užsakėte mokslininkų studiją ir ją kaip reformą ketinate nešti pavasarį į Seimą nepasitarusi su koalicijos partneriais? Taip yra sakęs viceministras Laisvūnas Bartkevičius. Premjeras pareiškė apie tai apskritai negirdėjęs.
– To projekto viena dalis yra atsiradusi 2012 m. iš ES paramos per Vidaus reikalų ministeriją. Tada buvo siūloma liberalizuoti darbo santykius. Tačiau to negana, apie sistemą turime galvoti plačiau, todėl suformulavome platesnius klausimus.
Be to, turime įvertinti demografinius pokyčius ir užimtumą, įvertinti, kaip tai atsilieps pajamoms, kad socialinis draudimas veiktų. Manau, kad blogai būtų neišnaudoti mokslinio Lietuvos potencialo. Todėl ir buvo kreiptasi į VU ir MRU specialistus.
Yra padarytas didžiulis darbas. Negalime pasakyti, kad jau pavasarį šios visos problemos bus išspręstos, bet dideli darbai prasideda nuo mažų.
– Kaip manote, ar realu bazinių pensijų mokėjimą perkelti į biudžetą? Profesoriaus Tomo Davulio vadovaujama mokslininkų grupė skaičiuoja, kad tai kainuotų 1,3 mlrd. eurų.
– Taip, iš tiesų. Tos kalbos ne tik šioje Vyriausybėje sklando. Yra įvairių variantų. Yra siūlymų etapais išdėlioti. Svarbu matyti visą visumą, kad galėtume siūlyti pagrįstus siūlymus.
– „Sodros“ deficitas mažėja, bet vis dar viršija 144,8 mln. eurų, o skola siekia beveik 3,48 mlrd. litų. Akivaizdu, kad sistema šlubuoja jau dabar. Kokį jūs „Sodros“ reformos variantą matote? Ar pritariate savo pasamdytų mokslininkų pasiūlymams? Kokias siūlytumėte įmokų „Sodrai“ lubas?
Šiandien būtų sunku pritarti ar atmesti pirmines įžvalgas. Toks išankstinis vertinimas sukeltų daug ažiotažo. Dabar mes turime išmokų lubas, bet neturime įmokų lubų. Taip būti neturėtų.
– Šiandien būtų sunku pritarti ar atmesti pirmines įžvalgas. Toks išankstinis vertinimas sukeltų daug ažiotažo. Dabar mes turime išmokų lubas, bet neturime įmokų lubų. Taip būti neturėtų.
– Privalomojo sveikatos draudimo įmoka pabrango nuo 26 iki 27 eurų. Daugelis žmonių vis dar moka 26 eurus, nes asmeniškai informuoti apie pasikeitimą nebuvo – informacija pasirodė tik žiniasklaidoje. Jie dėl to yra nedrausti ir negali naudotis nemokamomis sveikatos apsaugos paslaugomis. Kodėl tinkamai neinformavote žmonių apie pasikeitimą ir kodėl mažesnę sumą dabar mokantieji yra nedrausti apskritai? Kur keliauja tie jų sumokami 26 eurai?
– Iš tiesų „Sodra“ visus turi informuoti.
– Gerbiama ministre, noriu pasiteirauti, ar ketinama didinti socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, darbo užmokestį? Jei taip, tai kada ir kiek procentų?
– Koalicijos partneriai pritarė, kad kovo 1 dieną jau bus žemutinė riba keliama 5 proc.
– Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis, yra nustatytas maksimalus tokių šeimų skaičius – 17. Tačiau tenka dirbti ir su daugiau šeimų, nes papildomų etatų nėra. Kaip ketinate spręsti šią problemą?
– Kai savivaldybėms leidome skirstyti socialines pašalpas, tai joms liko papildomų pinigų. Mes prašėme, kad tos lėšos būtent tam būtų skirtos. Prieš kelerius metus buvo socialinių darbuotojų, kurie dirbo su 30 šeimų. Dabar riba yra 17, ateityje ji dar labiau turi mažėti.
– Socialiniai darbuotojai dirba su asmenimis, sergančiais tuberkulioze, niežais ir kitomis užkrečiamomis ligomis. Kodėl neskiriami priedai už kenksmingas darbo sąlygas?
– Sunku pasakyti, kaip yra, tačiau savivaldybės galėtų iš savo dalies tuos priedus skirti.
– Kodėl mamoms, pagimdžiusioms dvynukus ar trynukus, yra mokama viena mėnesinė išmoka, o ne dvi ar trys? Juk auginant du ar tris vaikus higienos priemonių, maisto reikia daugiau.
– Taip. Žinome šią problemą, nors pasiūlyti konkrečiai dar neturime ką. Vadovaujamės įstatymais, nors aš sutinku, kad suma galėtų skirtis. Tikimės kitais metais labiau pasirūpinti šeimų politika, jų rėmimu.
– Kodėl tokią jautrią sritį kaip socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimas atidavėte savivaldybėms? Kai kur ta savivalda virto savivale. Ar jums atrodo normalu, kai žmogus, gaudamas pašalpos apie 100 eurų, už ją dar turi atidirbti 40 valandų?
– Vaikai socialinę išmoką gautų, jei tėvai ir nedirbtų. Darbas nėra privalomas. Nenoriu sutikti su teiginiu, kad tai savivalė. Už gaunamus pinigus galima įnešti savo indėlį. Savivaldai atidavėme dėl to, kad buvo daug piktnaudžiautojų. Dirbo nelegaliai, o paskui pykdavo, kad gauna mažą pensiją.
– Prieš metus Valstybės kontrolė nustatė, kad beveik trečdalis neįgaliųjų pašalpų Lietuvoje mokamos tiems, kas jų gauti neturėtų. Kas pasikeitė? Ar šioje srityje, kaip socialinių pašalpų skirstyme, ieškote fiktyvių gavėjų ir kiek jų randate?
– Dėl neįgalumo nustatymo mes su sveikatos ministre tariamės, kaip jas nustatyti teisingai. Buvo momentas, kai neįgaliųjų buvo ypač daug ir buvo galima įtarti, kad jie fiktyvūs. Šeimos gydytojai dabar pirmiausia siunčia nustatyti neįgalumo. Be to, norime suderinti, kad išmokos priklausytų nuo neįgalumo lygio.
– Ar neketinama keisti specialių nuolatinės slaugos ir priežiūros poreikių nustatymo tvarkos? Prižiūrime senelį, kuriam 2009 m. buvo nustatytas specialus nuolatinės priežiūros poreikis trejiems metams. Per tą laiką jam buvo amputuotos abi kojos, tapo našliu ir gyvena vienas. Vėliau buvo pagaminti protezai, bet jie nepritaikyti ir jis negali jais vaikščioti. Situacija tokia, kad vaikščioti jis negali, bet ir negalima jam paskirti nuolatinės slaugos. Gydytojai nenori prisiimti atsakomybės ir nustatyti, kad žmogus be abiejų kojų yra neįgalus, nes greta lovos stovi protezai. Kaip patartumėte elgtis?
– Tai yra labai konkretus atvejis. Siūlyčiau asmeniškai kreiptis į ministeriją. Taip neturi būti.
– Dabar nustatyta, kad neįgalumą žmogus turi pasitvirtinti kas dvejus metus. Ar normalu tokias pačias sąlygas taikyti ir žmonėms, kurie patyrę amputacijas, juk galūnės per dvejus metus neataugs? Ar tai žmogiška tvarka?
– Tai būtent ji yra dabar pertvarkoma. Manau, kad greitai turėsime naują įstatymą.
– Jau dvejus metus kalbate apie vaikų globos namų mažinimą, vaikų globos perdavimą šeimynoms. Kiek per tą laiką vaikų sumažėjo globos namuose?
– Dabar vaikų globos namuose yra apie 3,8 tūkst. Mes kalbame apie pertvarką. Iš ES lėšų yra numatyta, kad bus skiriama lėšų, kad kuo daugiau vaikų būtų įvaikinama ir globojama. Negalime pasakyti, kad tai tikrai padės. Problema yra gilesnė. Visuomenė turi būti pasiruošusi įvaikinimui, įvaikinimas turi būti spartesnis.
Valstybė visko negarantuos. Aš asmeniškai tai esu aktyvi ir visiems 50-mečiams palinkėčiau, kad turėtų dar tikslų ir nelauktų, kol jais pasirūpins.
– Kiek metų sulaukusi jūs tikitės išeiti į pensiją ir kada į ją išeis dabartiniai dvidešimtmečiai? Ar jaunam, ką tik dirbti pradėjusiam žmogui apsimoka kaupti pensijai papildomai, jeigu jis dirbs visą gyvenimą?
– Kiekvienas žmogus pats sprendžia, kaip jis kaups. Sunku pasakyti, kur jis dirba, kokius turi tikslus. Viskas priklauso nuo to. Turime patys už save prisiimti atsakomybę. Valstybė visko negarantuos. Aš asmeniškai tai esu aktyvi ir visiems 50-mečiams palinkėčiau kad turėtų dar tikslų ir nelauktų, kol jais pasirūpins.
– Pastaruoju metu stiprėja įtampa valdančiojoje koalicijoje – Darbo partija ir socialdemokratai apsidalijo antausiais ir ketina aiškintis santykius artimiausiame Politinės tarybos posėdyje. Kas lėmė šią įtampą ir kuo, jūsų nuomone, tai gali pasibaigti?
– Aš manau, kad daug įvykių Lietuvoje vyksta ir visur yra įtampų. Manau, kad koalicijos partneriai yra brandūs, protingi ir ras sutarimą. Nesmagu, kai tai išeina į viešumą, bet manau, kad viskas išsprendžiama.
Ministrė turi kuo didžiuotis, bet sulaukia ir kritikos
Ministrė A.Pabedinskienė didžiuojasi pasiekusi, kad nuo šių metų ligos pašalpos sugrąžintos į ikikrizinį lygį, kad pernai pradėtos kompensuoti pensijos.
Tačiau kartu ministrė praėjusių metų pabaigoje sulaukė kritikos lavinos už tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sumokėjo beveik milijoną eurų mokslininkų grupei, parengusiai naują socialinio modelio viziją ir mokesčių didinimo planą.
Šį projektą pristačius Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, kad šie pasiūlymai jam kaip perkūnas iš giedro dangaus. Jis garantavo, kad Vyriausybė neplanuoja pertvarkyti mokesčių ir socialinės paramos sistemos.
Konferencija baigta, bet, jei turite konkrečių klausimų ministrei, galite juos pateikti info@socmin.lt.
