„Mūsų užsienio politika tiesiog turi tokį istorijos antsvorį, kokio jau nebepatempia. Vardan “teisingos„ istorijos mūsų veikėjai pasiryžę istorinėms falsifikacijoms ir kovai su pasauliu nuo Maskvos iki Vienos ar Tel Avivo“, – pirmadienį paskelbtame interviu savaitraščiui „Veidas“ sakė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas A.Kasparavičius.
„Didžioji dalis tariamų ar realių užsienio politikos problemų susijusios su istorija: santykiai su Rusija, Lenkija, nuo pernai vasaros – ir su Austrija, Izraeliu“, – teigė jis.
Pasak A.Kasparavičiaus, nors istorinių nesutarimų turi ir daugelis kitų šalių, tačiau jie kitur nediktuoja užsienio politikos.
„Britai ir prancūzai niekada nesutars dėl Napoleono pergalių, JAV valstybės susikūrimas vienaip vertinamas prancūzų, kitaip britų, bet istorija nediktuoja Vašingtono, Paryžiaus ir Londono šiandienos užsienio politikos“, – kalbėjo jis.
Istoriko nuomone, dėl sovietų okupacijos žalos Lietuvai „svarbiausia būtų moralinė kompensacija, kad šiandieninė Rusija oficialiai pripažintų Baltijos šalių okupacijos faktą, jį priimtų kaip komuniją ir atsiprašytų“. Jo teigimu, Lietuva plėtodama santykius su Rusija galėtų pasekti Lenkijos pavyzdžiu.
A.Kasparavičiaus teigimu, Daliai Grybauskaitei tapus prezidente „Lietuvoje iš esmės tėra užsienio politikos prezentacija“. Jo nuomone, nepaisant prezidentės pareiškimų apie ypač sėkmingus NATO viršūnių susitikimo rezultatus, jie yra „ne tiek mūsų pačių pastangų, kiek palankios tarptautinės konjunktūros rezultatas“.
„Taip, JAV prezidentas glėbesčiavosi su mūsų prezidente, lygiai kaip ir su kitais valstybių vadovais. Bet tai ne politika, o tik diplomatinis etiketas, kurį, kaip rodo istorija, pervertinti rizikinga“, – sakė istorikas.
A.Kasparavičius „neadekvačiu“ pavadino ir prezidentės pareiškimą Čikagoje, kad Lenkija keičia gerus santykius su Rusija mainais už Lietuvą.
„Tarptautinės bendrijos akyse visada prastai atrodys valstybė, kuri nepatenkinta, jei kiti jos kaimynai tarpusavyje gerai sutaria. Pavydui čia ne vieta“, – kalbėjo jis.
A.Kasparavičiaus teigimu, Lietuva taip pat yra „visiškai atsukusi nugarą pagrindiniai ES šerdžiai, ignoruoja lemiančius ES politiką svertus – ne tik Vokietiją, bet ir Prancūziją“.
