„Visi STT veiksmai yra neteisėti, nes realaus teismo proceso ginčo tvarka, abiem šalims išsakant savo argumentus, nebuvo. Ikiteisminio tyrimo teisėjas Gediminas Viederis tiesiog patenkino prokuroro prašymą. Tokiose bylose šitaip procesas negali vykti, nes čia sprendžiamas itin sudėtingas klausimas – žurnalisto saviraiškos laisvės ir ikiteisminio tyrimo intereso. Teismas, tik išklausęs šalių argumentus, gali nuspręsti, kieno – žurnalisto ar tarnybų – šaltiniai yra svarbesni. Dar kartą pabrėžiu: dėl to turi būti ginčijamasi teisme, o ne nuspręsta vieno teisėjo“, – aiškino A.Šindeikis.
Portalas 15min.lt primena, kad atliekant ikiteisminį tyrimą dėl valstybės paslapties atskleidimo ir piktnaudžiavimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas G.Viederis 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi patenkino generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą įpareigoti liudytoją atskleisti informacijos šaltinio paslaptį.
Tikisi, kad aukštesnės instancijos teismas mąstys logiškiau
Minėta nutartis gali būti skundžiama aukštesnės instancijos teismui.
A.Šindeikis neabejoja, kad šia galimybe būtinai pasinaudos naujienų agentūros BNS redakcija: „Tikėkimės, kad Vilniaus apygardos teisme iš tikrųjų bus aiškinamasi, ar šiuo konkrečiu atveju buvo reikalinga įpareigoti žurnalistę atskleisti informacijos šaltinį. Reikia tikėtis, kad šįkart procesas bus realus, kad apygardos teismas įsigilins į tarptautinę jurisprudenciją.“
A.Šindeikis atkreipė dėmesį, kad Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) Strasbūre jau yra nagrinėjęs žurnalistų skundų dėl teisėsaugos nurodymų atskleisti šaltinius ir į BNS panašiais atvejais pasisakė žurnalistų naudai.
Kurmių ragina ieškoti institucijos viduje
STT veiksmai prieš BNS žurnalistus, pasak A.Šindeikio, užtraukia Lietuvai didžiulę gėdą: „Lietuva, save vadinanti teisine valstybe, nesusitvarko su elementaria situacija: ir teisėjas, ir pareigūnai, vykdę šią operaciją, nesuvokia demokratijos harmonijos būtinumo ir svarbos, žurnalisto saviraiškos laisvės, jo šaltinių apsaugos principų.“
EŽTT ir Lietuvos Konstitucinis Teismas jau yra išaiškinęs, kad įpareigojimas žurnalistui atskleisti informacijos šaltinį galimas vos keliais išskirtiniais atvejais: kai kyla grėsmė visuomenės saugumui, kalbama apie žmogžudystę ar teroro aktą.
Suprantu pareigūnų norą atskleisti vadinamuosius kurmius, kurie tą informaciją nutekino, bet tai turi būti daroma kitomis priemonėmis – atliekant tyrimą savo viduje.
Pavyzdžiui, EŽTT byloje „Nordisk Film & TV A/S prieš Daniją" teisėsaugos reikalavimą žurnalistui atskleisti jo šaltinį pripažino pagrįstu. Žurnalistas turėjo atskleisti pedofilų, kurie pasirodė televizijos laidoje uždengtais veidais, tapatybes.
Teismas motyvavo, kad šiuo atveju žurnalisto reputacijai padaroma skriauda yra mažesnė už naudą, kurią gauna visuomenė išaiškinus sunkius nusikaltėlius.
„BNS atveju paskelbtos VSD pažymos turinys yra juokingas. To, kad Rusija sieks suintensyvinti savo manipuliavimą, Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai, net nereikia pranešti – tai jau daugybę metų žinome avansu. Suprantu pareigūnų norą atskleisti vadinamuosius kurmius, kurie tą informaciją nutekino, bet tai turi būti daroma kitomis priemonėmis – atliekant tyrimą savo viduje“, – neabejojo A.Šindeikis ir atkreipė dėmesį, kad Strasbūre įsikūręs EŽTT visada kelia klausimą, ar tikrai visos kitos priemonės buvo išnaudotos tam pačiam tikslui pasiekti.
Teisėsaugos rankose – ne vienas, bet visi žurnalisto šaltiniai
A.Šindeikis akcentavo, kad atliekant kratą žurnalistų namuose ir konfiskavus pagrindinę jų darbo priemonę – kompiuterį – teisėsaugos pareigūnai sužino ne tą vieną konkretų informacijos šaltinį, kurio ieško, bet visus žurnalisto šaltinius: „Tai – labai sunki pasekmė. Neįsivaizduoju, kaip ją atitaisyti.“
Žurnalistas, gindamas savo teises, į EŽTT gali kreiptis tik tada, kai visos teisinės priemonės nacionaliniame lygmenyje jau išnaudotos.
Kaip pavyzdį A.Šindeikis pateikė Latvijos nacionalinės televizijos žurnalistės Ilzės Naglos bylą prieš savo šalį, kurią moteris laimėjo. I.Nagla publikavo nutekintą neviešą informaciją apie atlyginimus valdžios sektoriuje krizės metu ir už tai pakliuvo į šalies specialiųjų tarnybų akiratį. Strasbūre nuspręsta, kad nurodymas jai atskleisti informacijos šaltinį buvo nepagrįstas. Toks pats sprendimas priimtas ir byloje „Telegraaf Media (...) prieš Nyderlandus“. Joje reikalavimu atskleisti šaltinius skundėsi Amsterdamo policijos korupciją atskleidę žurnalistai.
Tai – labai sunki pasekmė. Neįsivaizduoju, kaip ją atitaisyti.
„EŽTT priėmė sprendimą, kad Latvijos teisėsaugos institucijų elgesys neatitinka Konvencijos. Žurnalistei buvo atlyginta patirta neturtinė žala – ji gavo 10 tūkst. eurų kompensaciją, – sakė A.Šindeikis ir išreiškė viltį, kad BNS atveju iki EŽTT prieiti nereikės. – Tai padėtų Lietuvai išvengti dar didesnės gėdos.“
J.Eivaitė: „Pereisime per visas instancijas, kiek tik bus“
BNS direktorė Jurga Eivaitė įsitikinusi, kad STT pareigūnai elgėsi nederamai, todėl BNS jau ruošia skundus teismams.
„Mes ruošiame visus dokumentus, tikrai viską skųsime ir pereisime per visas instancijas, kiek tik bus“, – ryžto nepraranda BNS vadovė.
Iki šiol BNS neatgavo kompiuterių, tačiau kratos jau liovėsi, žurnalistai į apklausas nebekviečiami.
Primename, kad teisėsauga tyrimo dėl galimo neteisėtos informacijos atskleidimo ėmėsi, kai BNS pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Naujienų agentūra BNS teisėsaugos priemones pavadino neproporcingomis, nes ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį, atliko kratą jos namuose, apklausai iškvietė dar penkis BNS darbuotojus, paėmė kelis įmonės kompiuterius.
Nors dėl savo veiksmų STT lyg ir atsiprašė, bet pirmadienį vėl krėtė BNS redaktorės Jūratės Damulytės namus.
Teisėjo G.Viederio pavardė šią vasarą buvo atsidūrusi skandalo centre. G.Viederis teismo salėje paleido per Europolo koordinuotą operaciją Vilniuje sulaikytą Givį Gordeladzę, kuris po to dingo.
