Per 230 Socialdemokratų partijos narių ir jai prijaučiančiųjų šeštadienį priešpiet susirinko uostamiestyje. Popietę partijos nariai skyrė diskusijai apie pasaulyje viešpataujančią krizę. Partijos lyderiai dalijosi mintimis, kaip įveikti sunkmetį.
A.Brazauskas: „Per daug partijų“
Turime ieškoti būdų, kaip išlaikyti tautą neišsilaksčiusią. Labai daug priklausys nuo naujo šalies prezidento, – sakė Algirdas Brazauskas.A.Brazauskas, Klaipėdos koncertų salėje sutiktas aplodismentais, savo požiūriu dalijosi gerą pusvalandį. „Tenka kalbėti apie sudėtingą reikalą. Man sako, esi vyresnio amžiaus žmogus, ar buvai susidūręs su tokia situacija? Tokios krizės valstybėje nebuvo. Buvo karai, okupacija, bet dabar 20 metų nepriklausomoje šalyje gyvename ir kaltinti nėra ką.“, – savo kalbą pradėjo prezidentas.
A.Brazauskas kalbėjo apie istorinius šalies vingius, žinių teigė gaunantis iš memuarų, istorinių šaltinių, kuriais labai domisi.
„Partinė sistema mūsų keista, dėl to Lietuva kenčia, – grįžęs prie realijų tęsė prezidentas. – Švediją, Daniją, kitas stiprias valstybes valdo dvi partijos. Mes turime 20 partijų, kurios veržiasi į rinkimus, gauna po kelias vietas, sudaro frakcijas iš 3 žmonių, o ką jos gali?“
Anot buvusio šalies vadovo, dėl to kyla problemų ir sudarant vyriausybes – daugelyje partijų stinga kvalifikuotų žmonių. Ne kiekvienoje partijoje aptiksi reikiamą skaičių talentingų narių, iš kurių būtų galima suformuoti visą vyriausybę, paskirti kompetentingus asmenis į kitas institucijas.
„Naujas prezidentas turi nutraukti betvarkę“
A.Brazauskas įsitikinęs, kad kone per du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius Lietuva nuėjo gerą kelią ekonomine, socialine kryptimi. „Turime ieškoti būdų, kaip išlaikyti tautą neišsilaksčiusią. Labai daug priklausys nuo naujo šalies prezidento. Konstitucija jam suteikia teisę formuoti naują vyriausybę. Manau, naujas prezidentas, tiesa jau vėlokai, turi nutraukti betvarkę, kai iš įvairių žinybų norima atleisti kvalifikuotus žmones“, – sakė partijos garbės pirmininkas.
A.Brazauskas įsitikinęs, kad dabartinis algų mažinimas valstybės tarnautojams, biudžetų mažinimas institucijoms turi būti paskutinis. „Kalbama, kad birželį bus dar mažinama. Pjaunama negailestingai. Buvo šiurpu, kai pamačiau naują biudžeto projektą. Nežinau, kaip kai kurios žinybos išvis sugebės dirbti“, – sakė jis.
A.Brazauskas pabrėžė, kad dabar konstruojamas diržų veržimasis turi būti paskutinis, nes „jau bus išgręžta iki paskutinio lašo“.
A.Brazauskas teigė, kad krizę įveikti padėtų aktyvesnis dialogas su verslininkais, kurie yra pagrindiniai mokesčių mokėtojai. Jo nuomone, reikėtų atsargiai peržiūrėti mokesčių sistemą, nes ji buvo suvelta. „Kai finansų ministras Algirdas Šemeta sugalvojo PVM mokestį pakelti 1 proc, aš jo klausiau, ką tai duos. Jis atsakė – papildomus 600 mln. lt. Galvojau, ir iš kur tiek. O pasirodo per tris mėnesius surinkta minus 600 mln.“, – kalbėjo A.Brazauskas.
Valiutos fondas visai nebaisus
Europos Sąjunga Tarptautiniam valiutos fondui patikėjo 700 milijardų. A.Brazauskas stebėjosi, kodėl šalies valdžia dar nepradėjo derybų. Jis teigė manantis, kad tai įvairių specialistų ir kai kurių kandidatų į šalies prezidentus poveikis.
Kai kurie ekonomistai, Nobelio premijos laureatai žadėjo paruošti receptų, kaip įveikti sunkmetį, tačiau paskutiniu metu kalbama, kad jų nėra, – apgailestavo Algirdas Butkevičius.„Teko turėti reikalų su Tarptautiniu valiutos fondu iki 2004 metų. Vėliau, paspaudėm ranką ir atsisveikinom. Kodėl gi su fondu nekalbėti? Lenkai gavo 20 milijardų, susitvarkė einamosios sąskaitos balansą, kitus dalykus. Tai valiutinės sistemos stiprinimas. O dabar mes lakstom į Lenkiją pirkti dešros“, – sakė A.Brazauskas. Jis įsitikinęs, kad vien savo katilo šaliai nepakaks, nes nėra tiek resursų.
Neigiamas kalbas apie Tarptautinį valiutos fondą politizavimu vadino ir po A.Brazausko kalbėjęs kandidatas į prezidentus A.Butkevičius.
„2006 metais buvo kalbama, kad šį fondą reikia reorganizuoti, jo misija skolinti šalims, kurios negali pasiskolinti šalies viduje ir išorėje buvo besibaigianti. Šiemet požiūris pasikeitė. Numatyta 250 milijardų skirti verslo rėmimui, anksčiau verslas nebuvo remiamas“, – kalbėjo A.Butkevičius.
Anot jo, tai tėra gandas, kad pradėjus derybas su fondu reikia mažinti algas, pensijas. „Žinoma, tam tikrų reformų būtų pareikalauta. Atvažiuodami į Klaipėdą kaip tik diskutavome, kad dabar kiekviena ligonė turi savo vadovą, laboratoriją. Būtų reikalaujama, kad vadovautų vienas žmogus. Tai geri reikalavimai, pinigai būtų nukreipiami žmonių gerovei“, – sakė kandidatas į prezidento postą.
Receptų krizei įveikti nėra
A.Butkevičius partijos kolegoms ir bičiuliams teigė, kad recepto įveikti pasaulinę šimtmečio krizę, ko gero, nėra.
„Kai krizė prasideda bankiniame sektoriuje, ji yra sunki ir ilga, nes trūksta finansinių resursų. Dabar tai yra kiekvienos šalies problema, kaip išbristi iš situacijos. Kai kurie ekonomistai, Nobelio premijos laureatai žadėjo paruošti receptų, kaip įveikti sunkmetį, tačiau paskutiniu metu kalbama, kad jų nėra“, – sakė socialdemokratų lyderis.
Jis taip pat akcentavo, kad būtina glaudžiau bendrauti su verslu. Ieškoti būdų, kurie pagelbėtų verslininkams skolintis. Pagelbėti įmonėms galėtų ir savivaldybės, neimdamos žemės, nekilnojamojo turto mokesčių, tačiau padedančios išsaugoti darbo vietas.