 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Valdemaras Tomaševskis |
„Aš manau, kad taip, bet aišku kalbantis ir ieškant kompromisų ir sutarimų, kad politiniai pareiškimai, kurie gal kartais naudingi tikram laikotarpiui kai kuriems politikams nebūtų daromi. Tai tikrai ilgai nesitęstų ir niekas su tuo nesitaikstytų“, – trečiadienį radijo stočiai „Laisvoji banga“ sakė premjeras, paklaustas, ar bus stengiamasi, kad koalicija likto dabartinės sudėties.
V.Tomaševskis pirmadienį žurnalistams pareiškė „nematantis geros perspektyvos bendradarbiauti“ valdančiojoje centro-kairės koalicijoje, nes joje esą nevykdomi susitarimai. Kaip pavyzdį jis nurodė neįsteigtą ketvirtą energetikos viceministro postą, lėšų paskirstymą valstybės investicijų programoms.
„Šitas paskutinis pareiškimas, aš manau, prie santykių gerinimo tikrai neprisidėjo. Ir aš vakar atvirai pasakiau, kad to pareiškimo turinys visiškai prasilenkia su politinės tarybos posėdžio metu diskutuojamais klausimais. Tose diskusijose nebuvo visiškai keliamas toks klausimas kaip išėjimas iš koalicijos“, – trečiadienį pareiškimą komentavo A.Butkevičius.
Vyriausybės vadovas pažymėjo, kad lietuvių kalbos brandos egzamino reikalavimai tautinėms mažumoms sumažinti ne dėl LLRA reikalavimų.
„Aš noriu pasakyti, kad to nuolaidos buvo padarytos ne dėl Lenkų rinkimų akcijos reikalavimų“, – teigė A.Butkevičius.
Jis priminė, kad praėjusią savaitę apsilankė lenkų tautybės Lietuvos piliečių tankiai apgyvendintoje Šalčininkų rajono savivaldybėje ir egzamino klausimus aptarė su vietos abiturientais.
„Mes bendravome su abiturientais ir bendravome normalioje aplinkoje. Nebuvo organizuojami jokie piketai, tuose susitikimuose nevyravo emocijos. Jeigu įsiklausyti į abiturientų pageidavimus, mokytojų ir tėvų pageidavimus, faktiškai buvo sutarta, kad Švietimo ir mokslo įstatymas nebus keičiamas. Tai, kas yra priimta, bus įgyvendinama. Tame įstatyme pereinamasis laikotarpis yra numatytas aštuoneriems metams visiems abiturientams, kurie mokosi nelietuviškose mokyklose, šiek tiek supaprastinta tvarka jiems turėtų būti taikoma“, – kalbėjo premjeras.
„Tuo metu buvo ieškoma tam tikro kompromiso. Įsivaizduokite, tie kurie nesimokė lietuviškose mokyklose, šeimoje bendrauja ne lietuvių kalba, aplinkoje irgi kalba ne lietuvių kalba, ar įmanoma lietuvių kalba parašyti gerą rašinį po dvejų metų mokymosi lietuvių kalbos“, – aiškino A.Butkevičius.
Švietimo ir mokslo ministerija antradienį pranešė, kad visi abiturientai – tiek mokyklų lietuvių, tiek tautinių mažumų mokomosiomis kalbomis – rašydami samprotavimo arba literatūrinį rašinį galės rinktis iš septynių nurodytų autorių. Anksčiau valstybiniame lietuvių kalbos egzamine buvo numatytas pasirinkimas iš trijų, mokykliniame – iš keturių autorių.
Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje mažėja nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame – nuo 350 iki 250 žodžių. Be to, lieka jau anksčiau įteisintos nuolaidos vertinant nelietuviškų mokyklų abiturientų darbus. Pavyzdžiui, jie gali padaryti daugiau klaidų.
