Seimo posėdyje A.Butkevičius detaliai papasakojo jau seniau skelbtą informaciją, kada dingo orlaivis, kada imta jo ieškoti ir kaip buvo vykdoma visa paieškos operacija, kokia yra nustatyta tvarka.
Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio paklaustas, ar nemato asmeninės bei krašto apsaugos ministro Juozo Oleko atsakomybės už prastai vykdytą paieškos operaciją, premjeras ėmė gėdinti E.Masiulį tokiomis kalbomis bandant pelnyti rinkėjų simpatijas.
Visos institucijos, atsakingos už gelbėjimo darbus, koordinavo veiklą labai atsakingai.
„Galiu atvirai pasakyti, kad bandote artėjant rinkimams išnaudoti situaciją, kalbant tema, kuri sukelia emocijas žmonių. Linkėčiau elgtis solidžiau. Visos institucijos, atsakingos už gelbėjimo darbus, koordinavo veiklą labai atsakingai“, – kalbėjo A.Butkevičius.
A.Butkevičius negalėjo pasakyti, kas mokės už lėktuvo gelbėjimo operaciją – mokesčių mokėtojai ar „Klaipėdos avialinijos“. Jo teigimu, tai paaiškės po atlikto tyrimo.
Parlamentarai A.Butkevičiaus teiravosi, kas priėmė sprendimą nutraukti pilotų paiešką. Vyriausybės vadovas teigė, jog už tai buvo atsakingas Lietuvos kariuomenės jūrų gelbėjimo koordinavimo centras.
A.Butkevičius sakė, kad paieška buvo nutraukta praėjus 26 valandoms – dvigubai daugiau laiko, nei numatoma tokią paiešką reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tiesa, jis pripažino, kad nutraukiant paiešką į tai „buvo pažiūrėta biurokratiškai, atmetant žmogiškąjį faktorių“.
Žiūrint filmuotą medžiagą dalyvavo kariuomenės psichologas
A.Butkevičius atmetė priekaištus dėl to, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) apie nelaimę informaciją visuomenei teikė vangiai.
Jis pabrėžė, kad pirmasis pranešimas apie dingusį An-2 lėktuvą buvo išplatintas praėjus vos valandai po to, kai vadovavimą operacijai perėmė koordinavimo centras. Premjeras pabrėžė, kad informacija kasdien būdavo atnaujinama po 4 kartus.
Daugelyje šalių visa oro erdvė nėra padengta radarais iki tam tikro aukščio.
Paklaustas, ar orlaivio pilotų artimiesiems buvo užtikrinta psichologinė pagalba, A.Butkevičius sakė, kad antrosios peržiūros metu, kai buvo peržiūrima filmuota medžiaga iš nuskendusio orlaivio vidaus, dalyvavo karo psichologas, kuris buvo pasirengęs suteikti psichologinę pagalbą. Antrosios peržiūros metu buvo pastebėtas vieno piloto kūnas.
Kai kurie parlamentarai nuogąstavo, kad į Lietuvos oro erdvę gali įskristi kitų valstybių lėktuvai ir jie būtų nepastebėti, nes būtent taip nutiko su žemai skridusiu An-2. Tačiau premjeras užtikrino, kad tokių dalykų būti negali: „Daugelyje šalių visa oro erdvė nėra padengta radarais iki tam tikro aukščio. Tačiau noriu pasakyti, kad ten, kur yra dideli miestai, gyvenvietės, tam tikri regionai, lėktuvai yra matomi ir žemesniame aukštyje.“
Antradienį į Seimo posėdį buvo pakviestas ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Jis teigė kol kas negalintis pasakyti, kaip reikės koreguoti tvarką po šios nelaimės.
Būna atvejų, kai orlaivis skrenda nekontroliuojamoje erdvėje, o apie nusileidimą praneša gerokai vėliau.
„Dar nemačiau tyrimų komisijos išvadų, nežinau, kokios bus rekomendacijos, akivaizdu, kad radarų atsakikliai būtų pageidautinas dalykas, o SOS signalas būtų privalomas dalykas“, – sakė jis.
Ministras teigė, kad reikia įpareigoti orlaivio kapitonus pranešti apie nusileidimus, nes būna atvejų, kai orlaivis skrenda nekontroliuojamoje erdvėje, o apie nusileidimą praneša gerokai vėliau.
