2014 12 04

Algirdas Butkevičius dėl iššvaistytų 400 mln. litų kreipsis į prokurorus

Premjeras Algirdas Butkevičius sako ketinantis kreiptis į prokurorus dėl buvusios Vyriausybės valdymo metu neva netinkamai panaudotų lėšų elektros energetikos sektoriuje. Tai jis pareiškė po to, kai Seimo komisija trečiadienį apsvarstė Kainų komisijos audito išvadas, jog trys šalies energetikos įmonės 2010–2012 metais ne pagal paskirtį panaudojo daugiau nei 400 mln. litų.
Algirdas Butkevičius
Algirdas Butkevičius / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Tuo tarpu „Lietuvos energijos gamybos“ vadovas teigia, kad įmonės vadovybė negali atsakyti už lėšas, nes tuo metu vadovavo kiti asmenys. Be to, pasak jo, nesuteikiama išsami informacija.

„Per keletą metų niekas nekontroliavo to sektoriaus – iki 2012 metų imtinai, niekas netikrino įmonių, kurios gamino elektros energiją, sąnaudų, tai dabar nori pasiteisinti. Aš manau, kad bus kreiptasi į prokuratūrą, bus aptarta politinėje taryboje, kodėl tuo laikotarpiu tam tikrų pirčių išlaikymo išlaidos buvo įskaičiuotos į elektros energijos kainą, ir kiti dalykai“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

Aš manau, kad bus kreiptasi į prokuratūrą, bus aptarta politinėje taryboje, kodėl tuo laikotarpiu tam tikrų pirčių išlaikymo išlaidos buvo įskaičiuotos į elektros energijos kainą, ir kiti dalykai, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.

Parlamentinės Energetikos komisijos, kuri trečiadienį išklausė Kainų komisijos audito išvadas ir įmonių vadovų paaiškinimus, vadovas Kęstutis Daukšys sako, kad 2010–2012 metais buvo padaryta daug sprendimų, dėl kurių augo elektros kaina.

„2010–2012 metais buvo padaryta daug tokių dalykų, kurie ryškiai pabrangino žmonėms elektrą. ATL (apyvartiniai taršos leidimai – BNS) nupirkti per brangiai, dabar nurašinėjami, rusiška elektra nupirkta ir parduota kaip Elektrėnų gamybos. Yra ir keistų dalykų, pavyzdžiui, kažkas važiavo į kelionę į Aziją, o už tai mokėjo elektros vartotojai, o taip neturėtų būti“, – trečiadienį po komisijos posėdžio, kuriame svarstytos Kainų komisijos inicijuotų 3 įmonių patikrinimų ataskaitos, BNS sakė K.Daukšys.

Pasak parlamentaro, iššvaistytos sumos yra „nemenkos“: „Susumavus per energetikos įmones (dabartinės „Lietuvos energijos gamyba“, „Lesto“ ir „Litgrid“ – BNS) permokėta apie 300 mln. litų, o dar 120 mln. litų – dėl netinkamo ATL pirkimo.“

„Lietuvos energijos gamybos“ atveju apie 52 mln. litų yra dėl neteisingo elektros energijos nupirkimo ir pardavimo. Dar apie 47 mln. litų – dėl kitų dalykų: dėl neteisingų pirkimų, kad tarife atsirado paslaugos, kurios neturėjo būti“, – aiškino K.Daukšys.

Pasak jo, dalis šių lėšų jau grąžinama vartotojams. „Dėl tų 47 mln. litų – jų grąžinimas numatytas kitais metais“, – teigė K.Daukšys.

„Lietuvos energijos gamybos“ vadovas Juozas Bartlingas sako, kad būtina aiškintis aplaidžius bendrovės valdymo, VIAP lėšų naudojimo klausimus, tačiau kartu pabrėžia, kad dabartiniai vadovai tuo metu joje nedirbo.

J.Bartlingas BNS teigė negalintis paaiškinti ankstesnių įmonės išlaidų, tačiau, anot jo, egzotiškų kelionių išlaidos sudaro tik mažą dalį netinkamai panaudotų lėšų.

„Paaiškinti kitų pažiūrų ir vertybių asmenų, tuomet vadovavusių Lietuvos elektrinei, egzotiškas keliones ir panašias, kažkodėl tik dabar prisimintas, penkerių metų senumo išlaidas, su kuriomis dabartiniai vadovai neturi nieko bendra, nėra lengva. Juolab kad šios sąnaudos sudaro mažiau nei šimtąją procento dalį visos nepripažintos sumos“, – teigė bendrovės vadovas.

Pasak jo, 2010-2012 metais vadovautasi tuomet galiojusiu VIAP aprašu, apyvartinių taršos leidimų (ATL) nuostoliai tuomet galėjo būti priskiriami gamybos sąnaudoms – Kainų komisija 2012 metais nepripažino ATL nuostolių, o vėliau jais nebesidomėjo.

„Tik dabar kažkaip suskaičiuoti ir 120 mln. litų dėl netinkamo ATL pirkimo. Tačiau bendrovė neturi galimybių to pakomentuoti, nes išgirdo tik skaičių. Kaip jis atsirado, kokie faktoriai įvertinti, ar remtasi faktiškai panaudotais ATL vienetais, o ne teoriniais išvedžiojimais, galiausiai, ar tai apskritai susiję su bendrovės reguliuojama veikla – mums to žinoti neleista“, – sakė J.Bartlingas.

Pasak K.Daukšio, patikrinimas parodė, kad „Litgrid“ netinkamai į tarifą įskaičiavo apie 90 mln. litų, kurie vartotojams bus pradėti grąžinti nuo kitų metų: „Jau dabar išdėstyti tarife – mažinamos įmonių paslaugų kainos. Jie per 4 metu grąžins vartotojams tuos pinigus – mažiau reikės mokėti.“

Pasak K.Daukšio, komisija dar nebaigė „Lesto“ patikrinimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų