„Parama pabėgėliams turi būti tokia, kad jie galėtų integruotis į visuomenę, tačiau nereikia kurti perteklinių ir šiltnamio sąlygų ir nereikia priešinti visuomenės. Svarbiau netgi ne išmokos, o integracijos esmė yra darbo vietos, kuo trumpesnis buvimas Rukloje, savivaldybių bendradarbiavimas, vaikų integravimas į švietimo sistemą, ir daug kas priklausys nuo visuomenės supratingumo ir atjautos priimant karo pabėgėlius“, – antradienį Lietuvos radijui sakė premjeras.
Klausiamas dėl galimybės ateityje priimti daugiau pabėgėlių nei įsipareigota, premjeras pabrėžė, jog valdantieji yra priėmę sprendimą su kvotos padidinimu nesutikti.
„Mes esam priėmę sprendimą dėl 1105 pabėgėlių priėmimo, dėl kitos padidintos galimos kvotos mes nesame šito klausimo pilnai Vyriausybės lygyje svarstę, o politinėje taryboje buvo priimtas sprendimas, kad mes tikrai didesnės kvotos nepriimsim ir pasiūlėm, kad Europos Sąjunga kitom priemonėm turėtų spręsti šitą problemą. Apie papildomo skaičiaus migrantų priėmimą Lietuvoj tikrai nėra jokios kalbos“, – kalbėjo premjeras.
Įgyvendinant Europos Sąjungos programą, antradienį į Lietuvą perkeliama pirmoji pabėgėlių irakiečių šeima.
Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 1105 asmenis, kurie bėga nuo smurto Sirijoje, Irake ir Eritrėjoje. Pabėgėliai perkeliami iš Italijos ir Graikijos, kurios susidūrė su didžiausiu migrantų antplūdžiu.
Pradinis tris mėnesius truksiantis pabėgėlių integracijos etapas vyks Jonavos rajone, Rukloje, vėliau tie asmenys tęs integraciją savivaldybėse.