„Akivaizdu, kad valstybės vadovė neišgirdo mokslininkų, pažangaus verslo atstovų, tarptautinių institucijų, Lietuvos jaunimo organizacijų, darbdavių ir visoms politinėms jėgoms atstovaujančių parlamentarų argumentuoto balso“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Butkevičius.
Premjeras taip pat kol kas negalėjo pasakyti, ar prezidentės veto Seime bus siekiama atmesti, tačiau pats laikosi nuomonės, jog tai turėtų būti padaryta.
„Kai mes suorganizuosime pasitarimą koalicijoje, jeigu veto nebus atmestas, tada mes grįžtame prie Senojo darbo kodekso, kurio daugelis nuostatų likę nuo sovietinių laikų. Kol kas nespėliokime – siūlau, kad būtų priimtas dabartinis Darbo kodeksas“, – sakė jis.
„Aš laikausi tos pozicijos, kad Darbo kodeksas tas, kuriam pritarė Seimas, toks ir turėtų būti priimtas, reiškia, veto turėtų būti atmestas“, – pridūrė vyriausybės vadovas.
Anot jo, prezidentės apsisprendimą nulėmė viešoje erdvėje pasirodžiusi kritika iš profesinių sąjungų ir „keliasdešimties protestuotojų“.
Jis priminė, kad Lietuva ruošiasi stoti į EBPO, kurios generalinis sekretorius šių metų kovą akcentavo, kad vienas pagrindinių iššūkių Lietuvai yra „užtikrinti didesnį produktyvumą“, sveikino Vyriausybės pastangas priimti lankstesnį Darbo kodeksą.
Prezidentei atmetus tai, kas priimta Seime, gali tekti atsisakyti šių privalumų, tad liksime prie sovietinio relikto – senojo Darbo kodekso, – sakė jis.
„Prezidentei atmetus tai, kas priimta Seime, gali tekti atsisakyti šių privalumų, tad liksime prie sovietinio relikto – senojo Darbo kodekso“, – sakė jis.
Jis pridūrė, jog Prezidentūra pasiūlė kai kurias nuostatas, „kurių netgi nėra Darbo kodekse“, tačiau nesukonkretino, kurios.
Jis nesutiko su prezidentės kritika, kad kai kurios kodekso nuostatos skatintų migraciją, darbuotojai taptų socialiai pažeidžiami bei tvirtino, jog kodeksas buvo rengtas, be kita ko, įvertinus Estijos ir Latvijos priimtą darbo santykių modelį, siekiant „nepadaryti tam tikrų klaidų, kurias buvo padariusios kaimyninės šalys“.
„Manau, kad vienas geriausių įstatymų projektų buvo paruoštas Lietuvoje naudojant jau tam tikrą praktiką kitose šalyse. Mes tikrai negalime susitaikyti su ta mintimi ir vertinimu, kad Lietuva pagal darbo lankstumo santykius yra 105-oje ar 107-oje vietoje pasaulyje“, – sakė jis.
Anot A.Butkevičiaus, prezidentės veto bus svarstomas neeilinėje Seimo sesijoje, kurią ketinama rengti liepos 11-12 dienomis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį vetavo darbo santykius liberalizuojantį Darbo kodeksą, sakydama, kad jis nepakankamai užtikrina darbuotojų teises ir „įteisina darbdavių dominavimą“. Iš viso prezidentė siūlo 22 pataisas, lyginant su Seimo priimtu įstatymu.
Ji siūlo leisti terminuotas darbo sutartis nuolatinio pobūdžio darbui tik sutarus dėl jų kolektyvinėje sutartyje ir ne daugiau nei penktadaliui įmonės darbuotojų.
D.Grybauskaitė pasiūlė atsisakyti nenustatytos apimties sutarties rūšies, kuri garantuoja mažiausiai aštuonių valandų per mėnesį darbą.
Prezidentė taip pat pasiūlė didinti išeitinę kompensaciją nuo 6 iki 8 darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių, kai atleidžiama darbdavio valia.
Ji siūlo ilginti įspėjimo terminus atleidžiant iš darbo darbdavio iniciatyva socialiai jautrių grupių atstovus, tarp jų – taikyti trijų, o ne dviejų mėnesių įspėjimą vaikus iki 14 metų auginantiem darbuotojams, taip pat auginantiems neįgalų nepilnametį vaiką, numatyti šioms grupėms ilgesnes – 27 darbo dienų kasmetines atostogas.
Šales vadovė siūlo numatyti, jog apskaitinis laikotarpis, skaičiuojant viršvalandinį darbą, būtų vienas mėnuo, o ne trys, numatyti dvigubą apmokėjimą darbuotojui už darbą per poilsio dieną.
Parlamentas Darbo kodeksą priėmė birželio pabaigoje. Seimo valdantieji pirmadienį paskelbė esantys pasirengę neeilinę Seimo sesiją dėl Darbo kodekso šaukti kitą savaitę.
