„Manome, kad šitas objektas turėtų būti statomas dar ir po 2020 metų. Numatyta, kad dėl finansavimo būtų kreipiamasi ir būsimoje finansinėje perspektyvoje, nes, manoma, kad iki 2016 metų bus tik atliktos analizės ir tyrimai. Tai nėra paprasta, reikia atlikti ir poveikio aplinkai vertinimus. Tai turi būti ilgalaikis projektas“, – BNS telefonu iš Rygos, kur trijų Baltijos šalių premjerai diskutavo dėl bendros Baltijos valstybių „Rail Baltica“ įmonės, sakė A.Butkevičius.
Anot jo, Lietuva nemažai diskutavo dėl projekto finansavimo ir kreipimosi į Europos Sąjungą.
„Šiandien vyko stipresnė diskusija, ypač su Estija. Dėl kreipimosi į Europos institucijas, dėl to projekto finansavimo. Taip pat buvo numatyta, kad projektui (iš ES lėšų – BNS) turėtų būti skiriama 85 proc. finansavimo“, – teigė premjeras.
Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė, jog „Rail Baltica“ projektą įgyvendinsiančios bendros įmonės būstinė bus Rygoje. Anot V.Dombrovskio, 85 proc. lėšų projektui įgyvendinti skirs Europos Sąjunga.
Žiniasklaida skelbia, kad „Rail Baltica 2“ statybos Lietuvoje – nuo Kauno iki Latvijos sienos – kainuotų apie 1,274 mlrd. eurų (4,4 mlrd. litų). Nuo sienos su Lenkija ir Kauno jos kainuos dar apie 1,3 mlrd. litų – šio ruožo statyba jau vyksta.
Baltijos valstybės bei Lenkija ir Suomija po sunkių derybų su Estija rugsėjo viduryje pasirašė deklaraciją dėl bendros įmonės kūrimo. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Preliminariai planuojama, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus tiesiama per Panevėžį.
Bendrą projekto monę tikimasi įkurti iki kitų metų pradžios, ji bus atsakinga už lėšų iš ES fondų ir kitų šaltinių gavimą, projektavimo ir statybos darbų konkursų skelbimą bei statybos darbų koordinavimą. Lietuva, Latvija ir Estija turėtų valdyti po trečdalį įmonės akcijų, tačiau tikslus kapitalo paskirstymas dar neaiškus.
Svarstoma, kad projektą galėtų finansuoti Šiaurės investicijų bankas.
Bendras „ Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje – apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų. 2015 metais Lietuva turėtų turėti apie 120 kilometrų transeuropinės vėžės, nutiestos nuo Lenkijos sienos iki Kauno.
