Pirmadienį premjeras sukvietė įvairių institucijų atstovus aptarti viešojoje erdvėje kilusį pasipiktinimą dėl išaugusių maisto kainų.
„Reikėtų pasakyti, kad 2016 metų pirmajame ketvirtyje 5 prekybos tinkluose mažmeninė prekyba išaugo 10,6 proc., lyginant su 2015 metų pirmuoju ketvirčiu“, – sakė A.Butkevičius.
Čia pat jis teigė darantis išvadą, kad prekybininkų taikomas antkainis visoms prekėms 2016 metų pirmąjį ketvirtį yra didesnis, lyginant su 2015 metų pirmuoju ketvirčiu.
Premjeras sakė pavedęs Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdyti kainų stebėseną pagal atskiras prekių grupes.
Premjeras sakė pavedęs Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdyti kainų stebėseną pagal atskiras prekių grupes.
Premjeras žurnalistams paskelbė, kad labiausiai šių metų pirmą ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, brango šaldytos jūrų gėrybės – 12 proc., šaldyta žuvis brango daugiau kaip 6 proc., tačiau pieno produktų ir mėsos kainos, premjero žiniomis, yra truputį sumažėjusios, tuo metu vaisių ir daržovių kainos vidutiniškai augo 10 proc.
Tiesa, kai kurių daržovių kainos išaugo itin smarkiai. Premjeras pateikė pavyzdį – svogūnai praėjusių metų pirmajame ketvirtyje kainavo 70 proc. mažiau nei šiemet tuo pačiu laikotarpiu, saldžiosios paprikos – 35 proc., česnakai – 40 proc.
„Diskutavome, kas turėjo įtakos. Kažkas sakė, kad tai susiję su euro įvedimu, tačiau nė vienas specialistas neišsakė tokio vertinimo. Kodėl nesusieta su euru? Todėl, kad tose valstybėse, iš kurių importuojamos prekės, buvo atsiskaitoma eurais. Jei būtų importuojama iš ten, kuriose kita valiuta – stipresnė, tada kaina būtų galėjusi keistis dėl euro. Šitas faktorius yra visiškai atmestas“, – sakė A.Butkevičius.
Prekybininkų atstovas baksnojo į tiekėjus
Susitikime dalyvavęs Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, paklaustas, ar iš tiesų, kaip teigia premjeras, šiemet augo prekybininkų antkainis, teigė, kad tokiais duomenimis asociacijos viduje keistis negalima: „Tai yra griežtai prieš įstatymą. Mes nežinome kainų, dėl kurių susitaria kiekvienas prekybininkas su tiekėjais arba ūkininkais. Tačiau tam yra Statistikos departamentas, nes jie fiksuoja kainų pasikeitimus.“
O kai kurių produktų, galbūt, kur paklausa yra didesnė, tiek tiekėjų, tiek prekybininkų kainos dalis gali būti padidėjusi.
Tačiau, nesileisdamas į konkretybes, L.Vilimas čia pat tvirtino, kad kai kurių produktų kainos yra sumažėjusios ir prekybininkų dalis šiose kainose yra sumažėjusi.
„O kai kurių produktų, galbūt, kur paklausa yra didesnė, tiek tiekėjų, tiek prekybininkų kainos dalis gali būti padidėjusi“, – pridūrė jis.
Jis sakė, kad Lietuvos žmonės patys gali įvertinti, yra ar nėra konkurencija tarp prekybos tinklų.
„Čia tokie labiau emociniai samprotavimai, bet mes turime apie 2,5 mln. gyventojų ir šiuo metu penkis prekybos tinklus. Konkurencija yra tai, kas verčia kiekvieną iš mūsų prekybininkų verstis iš kailio bandant atitikti pirkėjų lūkesčius“, – sakė jis.
L.Vilimas pabrėžė, kad vietinių daržovių augintojų yra nedaug ir jie aprūpina visus didžiausius prekybos tinklus. Prasti pavasario orai lėmė, kad jų pasiūla buvo labai maža.
Kainas šiuo atveju diktuoja tiekėjas, nes jo galioje nustatyti, už kiek jis gali parduoti.
„Kainas šiuo atveju diktuoja tiekėjas, nes jo galioje nustatyti, už kiek jis gali parduoti. Tai ir susiklostė tokia situacija, kaip ir kasmet – pirmieji vaisiai ir daržovės kainuoja šiek tiek brangiau, negu sezono įkarštyje“, – aiškino prekybininkų atstovas.
L.Vilimas aiškino, kad daržovių augintojai patys teigia, jog jų produktų tiekimo prekybos tinklams kainos buvo didesnės, nei pernai.
„O prekybininko dalis galutinėje kainoje yra sumažėjusi, – pabrėžė jis. – Pardavėjas gali parduoti už tiek, už kiek sutinka pirkti žmonės, kainos šiandien tokios dėl objektyvių priežasčių.“
Statistikos departamentas apie antkainius nieko nežino
Į susitikimą pakviesta Lietuvos statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė iškart pabrėžė, kad jos vadovaujama įstaiga negali atsakyti į klausimą, ar augo prekybininkų antkainiai, nes departamentas neturi galimybių pamatyti prekybininkų ir produktų tiekėjų sutarčių.
Statistikos departamentas nuolat fiksuoja 68 tūkstančių produktų kainas.
„Bene didžiausias pabrangimas buvo daržovių ir vaisių grupėje. Vaisiai pabrangę 5,1 proc., o daržovės 9,7 proc. Tas žiedinis kopūstas ar kalafioras, kuris čia sukėlė tiek daug diskusijų, pabrango 11,6 proc. – pabrangimas nėra toks didžiulis visoje grupėje, kai svogūnai pabrango beveik 70 proc.“, – sakė ji.
Š.Keserauskas: mes tyrimus vykdome tyliai
A.Butkevičius teigė, kad pirmadienį sutarta su Konkurencijos taryba (KT), kad ji, premjero žodžiais, įstatymų rėmuose, atliks „kai kuriuos darbus“.
KT pirmininkas Šarūnas Keserauskas vėl pakartojo, kad labiausiai nuo kainų kėlimo apsaugo konkurencija, kurią kuria konkurentai, o ne konkurencijos institucijos.
Mes einame į įmones, mes atliekame paprastai tariant kratą, paimame informaciją, vertiname įrodymus.
„Jeigu matysime konkurencijos pažeidimų, mes juos tirsime ir už tai bausime. Jei matysime, kad kažkur vyksta kainų judėjimas, neadekvatus rinkos sąlygoms, mes tą darysime“, – pabrėžė jis ir išvardino kelias KT tirtas bylas, pasibaigusias baudomis.
Tačiau Š.Keserauskas pabrėžė, kad jei tyrimai ir bus pradėti, tai bus atliekama tyliai: „Tai yra tyrimas, kuris nelabai skiriasi nuo to, kurį daro prokuratūra. Mes einame į įmones, mes atliekame paprastai tariant kratą, paimame informaciją, vertiname įrodymus, ir tik tada galime nustatyti, ar konkuruojančios įmonės susitarė didinti kainas. Natūralu, kad apie tokius tyrimus mes iš anksto nepranešame.“
Konkurencijos taryba paaiškino, kodėl kainos didelės
Triukšmas dėl maisto produktų kainų kilo praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose ėmus piktintis, kiek dabar kainuoja vienas kalafioras. Pasipiktinimą dar labiau paskatino dainininko Marijono Mikutavičiaus pasisakymas feisbuke apie be proto išaugusias maisto produktų kainas ir valdžios atsisakymą apie tai kalbėtis su žmonėmis.
„Suprantame, kad daug ką neramina pagrindinių maisto produktų, degalų kainos. Didelės kainos nepatinka niekam. Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta raginimai reguliuoti kainas – neva, tai galėtų jas sumažinti. Konkurencija, o ne kainų reguliavimas užtikrina mažiausias kainas“, – praėjusią savaitę tai pakomentavo Konkurencijos taryba.
„Deja, mažose rinkose kainos dažnai būna didesnės. Didesnės, nes:
šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi – mažiau pirkėjų;
šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi – mažiau tiekėjų;
šalyje su mažesniu gyventojų skaičiumi – dažniau kyla pagundų kainas reguliuoti“.
Konkurencijos taryba dar priduria, kad reguliuoti kainas Lietuvoje – bloga mintis.
