„Sutarta, kad Tautinių mažumų įstatymo projektas turėtų būti baigtas artimiausiu metu rengti. Už pagrindą tolesnei diskusijai turėtų būti paimtas parengtas projektas“, – žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Jo teigimu, susitikime dalyvavę tautinių bendrijų atstovai pateikė savo siūlymų, kaip reikėtų taisyti projektą. Tarp jų, anot premjero, yra siūlymas atsisakyti nuostatos, įtvirtinančios tautinės mažumos gyventojų santykinį skaičių vietovėse, kur būtų plačiau vartojama tautinės mažumos kalba.
Pagal darbo grupės, kuriai vadovavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos deleguotas kultūros viceministras Edvardas Trusevičius, parengtą projektą, dvikalbiai užrašai būtų leidžiami vietovėse, kur tautinės mažumos atstovai sudaro ne mažiau nei 25 proc. gyventojų.
Lenkai sudaro daugiau nei 25 proc. gyventojų Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose, rusai – Visagino savivaldybėje. Pagal projektą, šiuose rajonuose taip pat būtų galima naudoti mažumos kalbą vietos valdžios institucijose.
Tautinių mažumų įstatymo projektą tobulins nauja darbo grupė. Jos darbą, pasak Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Remigijaus Motuzo, koordinuos Vyriausybės kanceliarija. Į šią darbo grupę bus įtraukti ir akademinės visuomenės atstovai, politologai, daugiau tautinių bendrijų atstovų.
„Tobulinsime tą įstatymą taip, kad būtų suteikta kuo daugiau laisvių tautinėms bendrijoms, tačiau pateiksime Seimui tokį įstatymą, kuris neprieštarautų galiojantiems tiesės aktams“, – sakė R.Motuzas.
Jis teigė, kad per susitikimą kai kurių tautinių mažumų atstovai tvirtino, jog specialaus įstatymo nereikia, kiti tikino, kad jis būtinas.
„Buvo tautinių bendrijų atstovų, kurie pasisakė, kad nereikėtų Tautinių mažumų įstatymo projekto. Pavyzdžiui, Žydų bendruomenės pirmininkė sakė: “aš esu Lietuvos Respublikos pilietė ir aš nenoriu jokio išskirtinumo„. Kiti pasakė, kad užtenka įstatymų bazės, kuri šiuo metu yra. Vienok dauguma pasisakė, kad reikėtų Tautinių mažumų įstatymo, nes yra tokia tradicija“, – pasakojo R.Motuzas.
Anot jo, šiuo metu galiojantys įvairūs teisės aktai užtikrina Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų atstovams teisę vartoti savo kalbą, bet tai ne visi nori matyti.
„Mums dažnai kaip baubas rodomas Valstybinės kalbos įstatymas, bet turbūt nedaugelio šalių Valstybinės kalbos įstatymas numato teises ir laisves tautinėms bendrijoms. Pirmasis įstatymo straipsnis sako, kad jis nereglamentuoja tautinių bendrijų kalbos. Jeigu čia vyktų tautinų bendrijų susirinkimas, mes galime bendrauti tos tautinės bendrijos kalba“, – sakė R.Motuzas.
Jo teigimu, pagal gyventojų aptarnavimo tvarką, galima į valstybės institucijas kreiptis tautinės bendrijos kalba, tokiam gyventojui užtikrinamas vertėjas. Valstybinės kalbos įstatyme taip pat numatyta, kad tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai ir informaciniai užrašai gali būti rašomi tautinės bendrijos kalba. Kiti teisės aktai leidžia gatvių pradžioje statyti informacinius stulpus su nelietuviškais užrašais.
„Šiandien mūsų įstatyminė bazė pakankamai reglamentuota, daug teisių ir laisvių suteikiama tautinėms bendrijoms. Ginčas yra dėl tautinės bendrijos kalbos vartosenos viešame gyvenime ir dėl dvikalbių gatvių pavadinimų“, – dėstė Vyriausybės vicekancleris.
Tuo metu kultūros viceministras E.Trusevičius tvirtino, kad Tautinų mažumų įstatymas būtinas, nes šiuo metu jokiame dokumente esą neapibrėžta, kas yra tautinė mažuma.
„Nėra dokumento, kuriame įtvirtinta tautinės mažumos sąvoka. Lietuvoje gyvena 16 proc. tautinių mažumų atstovų, tai yra 480 tūkst. gyventojų, ir jokios teisinės bazės tie žmonės nebeturi“, – sakė jis.
Viceministras pareiškė, kad skelbiama netiesa, jog dvikalbės gatvių iškabos prieštarauja Konstitucijai.
„1999 metais Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad valstybinės kalbos ir greta jos esančių kitų kalbų vartojimas viešajame gyvenime, sprendimas dėl to priklauso įstatymų leidėjui. Konstitucinio Teismo doktrinoje šio klausimo nenagrinėta. Konstitucinis Teismas pasisakė dėl asmenvardžių, ne dėl vietovardžių“, – tvirtino E.Trusevičius.
„Įstatymo leidėjas gali apsispręsti, ar reikalingos tos lentelės, ar nereikalingos. Bet vienas iš įstatymo tikslų yra Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos, kurią Lietuva ratifikavo 2000 metais, įtvirtinamas ir detalizavimas“, – akcentavo jis.
Pasak premjero A.Butkevičiaus, taip pat galvojama stiprinti Kultūros ministerijoje veikiantį už tautines mažumas atsakingą skyrių. Jis gali virsti departamentu arba išvis atskiru nuo ministerijos padaliniu.
Premjero A.Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje yra įsipareigojusi parengti Tautinių mažumų įstatymo projektą, tačiau Ministrų kabinetas jo iki šiol nesvarstė.
Šiuo metu Seime taip pat svarstoma Lietuvos lenkų rinkimų akcijos iniciatyva grąžinti anksčiau galiojusią Tautinių mažumų įstatymo redakciją. Šį projektą, kaip nesuderinamą su Konstitucija, yra sukritikavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
