„Aš tada susilaikiau dėl to, kad buvo Konstitucinio Teismo neigiama išvada. Dabar šitas įstatymas buvo įregistruotas tik po Konstitucinio Teismo priimto sprendimo, bet dabar Konstitucinio Teismo sprendimas arba jo turinys yra kitoks“, – ketvirtadienį Briuselyje žurnalistams sakė A.Butkevičius.
Anot jo, naujo projekto įregistravimas Seime ir jo susitikimas su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku sutapo atsitiktinai.
„Kiek žinau, jisai buvo užregistruotas tą dieną todėl, kad buvo susitikimas su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininke, ir aš pats turėjau šitą susitikimą, ir mes paklausėme jos nuomonės, ir jinai dar šitą nuomonę išreikš raštu. Žodžiu ji mums pasakė, kad su tokio turinio įstatymo projektu sutinka ir dėl to projektas buvo užregistruotas“, – aiškino A.Butkevičius.
Premjeras pažymėjo, kad registruotas projektas sprendžia ne tik lenkų tautinei mažumai aktualią problemą.
„Mes priekaištų turime ir iš lietuvaičių, kurios yra ištekėjusios už užsieniečių“, – teigė A.Butkevičius.
Praėjusios Seimo kadencijos metu balsuojant dėl nelietuviškų pavardžių rašybos A.Butkevičius susilaikė ir neparėmė įstatymo projekto, kurį pateikė tuometinis konservatorių premjeras Andrius Kubilius.
Su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku susitikęs Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį žadėjo, kad artimiausiais mėnesiais bus priimtas įstatymas dėl originalios pavardžių rašybos dokumentuose ir parengtas naujas Tautinių mažumų įstatymas.
Po Briuselyje įvykusio susitikimo Lietuvos premjeras pareiškė, kad socialdemokratų pateiktas projektas, kuris leistų pavardes rašyti originaliai lotyniško pagrindo rašmenimis, bus priimtas vėliausiai gegužę.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą sudaryti galimybę lenkiškas pavardes rašyti originaliai, naudojant ir raides, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje, pavyzdžiui, w.
Teisinių galimybių pakeisti reglamentavimą atsirado vasario mėnesį Konstituciniam Teismui paskelbus, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis.
Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.
