Pirmadienį nuo ryto Vilniaus 1-asis apylinkės teismas tęsia „Fronto“ lyderio Algirdo Paleckio baudžiamąją bylą, iškeltą dėl Sausio 13-osios nusikaltimų neigimo.
Šįkart šalia teismo prie „Senukų“ ne tik šurmuliavo teisiamojo rėmėjų mitingas, bet ir buvo surengta trumpa spaudos konferencija. Prie teismo laiptų A.Paleckis išdalijo žiniasklaidos atstovams TSRS generalinio prokuroro N.Trubino pažymą TSRS Aukščiausiajai Tarybai, datuotą 1991 m. gegužės 28 d. Nr.18/5918-91, apie sausio 13 d. įvykių Vilniuje tyrimo eigą.
Pasak A.Paleckio, šis 15-os puslapių dokumentas yra išverstas ir į lietuvių kalbą bei pridėtas prie nagrinėjamos bylos medžiagos.
Šią sovietų pažymą paviešinęs A.Paleckis pareiškė: „Dabar tampa aišku, kodėl byla 20 metų yra vilkinama!“
Jis iškart pridūrė: „Būtent todėl, kad yra daugybė dabartiniam režimui nepalankių faktinių aplinkybių, kurios griauna oficialią įvykių versiją.“
Dokumente pasakojama, kad prie bokšto atvykusios sovietų pajėgos pamatė „Sąjūdžio“ gynėjus ir jų įtvirtinimus. Geranoriškai trauktis niekas neketino. Akcentuojama, kad daugelis gynėjų esą buvo neblaivūs. „Susirinkusieji atsisakė išlaisvinti priėjimus, todėl keliai prie pastatų buvo išvalyti tankais“, – rašoma N.Trubino pažymoje.
Anot A.Paleckio, TV bokšto gynėjai puldinėjo tarybinius karius strypais, kitais šaltaisiais ginklais, mušė, atiminėjo iš kareivių automatus.
Toliau dokumente rašoma: „Tankų apžiūros metu tyrėjai kraujo ant vikšrų ar apskritai ant tankų nerado.“
Bokšto gynėjai talžė kareivius?
A.Paleckis žurnalistams aiškino, kad sausio 13-osios naktį agresyviai elgėsi būtent Nepriklausomybės ir TV bokšto gynėjai: „Užpuldinėjo tarybinius karius strypais, kitais šaltais ginklais, mušė, atiminėjo automatus iš kareivių.“
„Nukentėjusieji prie telecentro pastato iš tiesų žuvo ne nuo kareivių šūvių ir ne dėl tankų užvažiavimo, o dėl pačių kovotojų šūvių, taip pat pakliuvę po lengvaisiais automobiliais bei dėl kitų priežasčių, visiškai nesusijusių su įvykusiais įvykiais. Sprendžiant pagal žaizdų kryptis, užfiksuotas Lietuvos teismo medicinos ekspertizės biuro viršininko pažymoje, šeši nukentėjusieji buvo nužudyti 1–7 šūviais į kiekvieną iš jų iš skirtingų taškų, tarp jų – šūviais iš viršaus ir į nugarą“, – pažymoje teigiama, kad žmonės mirė ne akis į akį susidūrę su sovietų kariškiais, bet nuo Lietuvos kovotojų šūvių.
Liudininkų prisiminimai
Improvizuotos spaudos konferencijos metu A.Paleckis prieš kameras paprašė stoti ir kelis liudytojus, mačiusius šūvius iš viršaus. Juos planuota apklausti šios dienos posėdį. Tačiau dar prieš posėdį istorinių įvykių dalyviai žurnalistams pasakojo, kad vadinamosiomis trasuojančiomis kulkomis (ne iš automatų, kuriuos turėjo rusų kareiviai) buvo šaudoma nuo daugiabučių stogų, buvusių televizijos bokšto gynėjams už nugarų.
„Mačiau tuos įvykius. Nuo to namo, ties kuriuo stovėjome, pasigirdo šūviai, matėsi ugnies pliūpsniai. Mes labai išsigandome ir iš ten pabėgome. Juk ten nebuvo taip, kad ištisai šaudė ir griuvo žmonės. Bet kai pradėjo šaudyti nuo stogo – pasidarė labai pavojinga!“ – pasakojo Juozas Arbačiauskas iš Druskininkų.
Paklaustas, kas, jo nuomone, nuo stogų šaudė, vyriškis prisipažino: „Negaliu... Tamsu buvo, nesimatė. Bet šaudė, manau, ne kareiviai. Nes buvo ne automato šūviai.“
„Buvau sausio 13-ąją būtent prie bokšto, atėjome ten paprasčiausiai pamaitinti žmones. Buvau prie pat centrinio įėjimo, veidu žiūrėjau į tuos namus. Tie šūviai nuo stogų, kuriuos aš mačiau, buvo pavieniai. Dėl ko jie gerai matėsi? Nes buvo trasuojančios kulkos. O tai, ką darė tuo metu tarybiniai kareiviai – galima tik stebėtis jų profesionalumu! Nes mus tiktai stūmė buožėmis, tai yra baisiausia, ką jie padarė“, – kalbėjo Kristina Bradauskienė.
Byla jau eina į pabaigą
Kaip žinoma, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nuo pavasario nagrinėja Socialistinio liaudies fronto lyderio A.Paleckio, kaltinamo dėl SSRS nusikaltimų Lietuvos Respublikai neigimo ar jų šiurkštaus menkinimo, baudžiamąją bylą.
Pirmadienį ši byla beveik baigta nagrinėti, apklausti visi teismą dominę liudytojai. Ketvirtadienį proceso dalyviai žada sakyti baigiamąsias kalbas, bylą kuruojantis prokuroras turėtų pasiūlyti kaltinamajam bausmę.
