Anot jo, šiemet pirmą kartą prieš 12 šalių buvo pradėtos makroekonominio disbalanso procedūros, tačiau Lietuva į sąrašą nepateko.
„Lietuvos tarp šių šalių nebuvo, taigi galima konstatuoti, kad Lietuva pakankamai sėkmingai tvarkosi su makroekonomine situacija (...). Bendrame kontekste Lietuva atrodo tikrai neblogai. Lietuvai šiemet prognozuojamas antras augimas po Lenkijos“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė A.Šemeta. Jis pridūrė, kad Lietuvai toliau būtina konsoliduoti finansus.
EK vertinimu, Lietuvos biudžeto išlaidų dalyje galimybės mažinti jas yra gana ribotos.
„Lietuvos valstybės išlaidos yra trečios pagal mažumą Europos Sąjungoje. Labai svarbu tokias lėšas nukreipti produktyvioms investicijoms – pirmiausia į švietimą mokslą, inovacijas, energetiniam efektyvumui didinti“ , – sakė A.Šemeta.
Tačiau, EK vertinimu, Lietuva turi galimybių didinti pajamas, ypač atsižvelgiant į vieną didžiausių „šešėlio“ dalių tarp 27-ių ES šalių.
„Mokesčių našta yra mažiausia ES. Čia yra galimybių ieškoti rezervų. Be abejo, didelis rezervas yra šešėlinė ekonomika“, – sakė A.Šemeta. Jis pastebėjo, kad Lietuva ir Estija vienintelės ES neturi mokesčių automobiliams, o transporto mokesčiai vieni mažiausių ES.
„Aukštą nedarbą EK Lietuvai rekomenduoja mažinti, keičiant darbo teisę. Socialinės atskirties srityje EK rekomenduoja šalinti paskatas nedirbti“, – sakė A.Šemeta.
EK atstovas taip pat ragino indeksuoti pensijas, susieti pensijos amžių su gyvenimo trukme – A.Šemeta kalbėjo, jog Lietuvai reikia atkreipti dėmesį, jog bendra gyvenimo trukmė ES didėja, todėl visoms šalims patariama tai įvertinti.
Anot jo, Europos šalims reikia siekti, kad biudžeto konsolidavimas nestabdytų ekonomikos augimo: „Viešųjų finansų padėtis po truputį gerėja. Tačiau tikslų dar nepasiekėme“.
EK teigimu, mokesčių srityje šalims reikėtų atsisakyti nereikalingų lengvatų, jos turėtų geriau surinkti mokesčius.
Rekomendacijos dėl mokesčių buvo pateiktos 25 Europos šalims – tarp jų ir Lietuvai.
EK trečiadienį paskelbtame Lietuvos konvergencijos ir reformų programos vertinime teigia, kad Lietuvoje ir toliau yra didelis nedarbas ir socialinė atskirtis. EK rekomenduoja Lietuvai siekti mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, skatinti gyventojus dirbti, aktyvumo skatinimo priemones labiau sieti su socialinės paramos sistema.
Lietuva turėtų geriau išnaudoti potencialą turto ir PVM srityse
Lietuva turėtų gauti daugiau pajamų, sutvarkius turto ir pridėtinės vertės (PVM) mokesčius, sako A.Šemeta. Jis teigia, kad labiau apmokestinus turtą, Lietuvoje būtų galima mažiau apmokestinti darbo jėgą.
„Čia slypi potencialas. Šie (turto – BNS) mokesčiai laikomi labiausiai draugiškais ekonominiam augimui“, – ketvirtadienį sakė A.Šemeta.
Anot jo, didžiulis potencialas slypi ir PVM srityje: „Tos pajamos, kurios yra įmanomos teoriškai ir gaunamos praktiškai, skiriasi ir šitos sistemos sutvarkymas galėtų padidinti pajamas“.
EK trečiadienį paskelbtame Lietuvos konvergencijos ir reformų programos vertinime taip pat teigiama, kad Lietuvoje mokesčių struktūra pagrįsta darbo ir vartojimo apmokestinimu, o turto ir aplinkos mokesčiai yra vieni mažiausių ES.
Pagal pajamas iš aplinkos mokesčių Lietuva yra trečia tarp mažiausiai tokių pajamų gaunančių šalių ES. Tai iš esmės nulemia transporto mokesčiai (išskyrus kurą), kurie yra mažiausi ES. Lietuva yra tarp nedaugelio ES valstybių, kurios neapmokestina transporto priemonių – nėra kelių mokesčio nei transporto priemonės registravimo mokesčio.
EK teigimu, ateityje Lietuva galėtų išplėsti mokesčių bazę, pagerinti mokesčių surinkimo veiksmingumą, panaikinti esamas mokesčių lengvatas, išplėsti aplinkos ir reguliariai mokamų turto mokesčių taikymą.
Dabar PVM lengvata taikoma šilumai ir karštam vandeniui bei kompensuojamiems vaistams.
