– Kokius išskirtumėte pagrindinius 2011-ųjų politinius įvykius? – 15min.lt pasiteiravo A.Krupavičiaus.
– Nebūsiu originalus, bet tai – kitų metų biudžeto batalijos, antroji mokesčių peržiūra. Kaip svarbų dalyką derėtų paminėti ir tai, kad dabartinė Vyriausybė pretenduoja tapti pirmąja, dirbančia visą kadenciją. Nors krizės sąlygomis situacija ir yra gana sudėtinga.
Žinoma, su politika susijęs ir banko „Snoras“ bankrotas, nes jį inicijavo Vyriausybė, tai buvo tikrai reikšmingas posūkis.
– Vyriausybė sulaukė nemažai kritikos už tai, kad metų pabaigoje chaotiškai puolė ieškoti, kuo užlopyti skylę kitų metų biudžete. Ar, jūsų nuomone, ji nusipelnė šios kritikos? Ar viskas galėjo būti daroma kitaip?
– Kad ekonominės prognozės baigiantis metams nebebus tokios optimistinės, kaip buvo manyta, paaiškėjo šių metų viduryje, ne vėliau. Europa jau metų pradžioje susidūrė su rimtomis problemomis, buvo aišku, kad euro zona vystysis gerokai lėčiau, nei buvo prognozuota, todėl pirmines ir ne tokias optimistines prognozes buvo galima suformuluoti anksčiau.
Daug kas neįtarė, kad biudžeto svarstymas bus toks sudėtingas, reikės įvesti kai kuriuos mokesčius. Atrodo, kad susigriebta buvo paskutinę minutę, įšokta į paskutinį traukinio vagoną. Optimizmo pradinėje biudžeto svarstymo stadijoje buvo daug. Tiek „Snoro“ problemas politikai, Vyriausybė galėjo įvertinti anksčiau, tiek ir biudžeto klausimai galėjo būti aptariami gerokai anksčiau. Bent jau tarptautinės situacijos tendencijos buvo tikrai aiškios.
– Šiais metais politikos užribyje buvusi Naujoji sąjunga įsiliejo į Darbo partiją, o Tautos prisikėlimo partija papildė liberalcentristų gretas. Ar pasiteisins ši rinkėjus praradusių partijų taktika išlikti politikoje?
– Naujosios sąjungos prisišliejimas prie Darbo partijos padės kai kuriems socialliberalų veikėjams sugrįžti į politiką, nes „darbiečių“ reitingai gana aukšti, jie šiuo metu yra tarp trijų populiariausių partijų ir vargu ar populiarumo kreivė smuks artėjant Seimo rinkimams. Darbo partija garantuotai pateks į parlamentą, tad socialliberalų žingsnis kai kuriems jų atstovams turėtų duoti politinių dividendų.
Tačiau Tautos prisikėlimo partijos klausimas sudėtingesnis, nes ši partija neturėjo ir neturi elektorato, jos populiarumas beveik nulinis. Galimybių, kad buvusios Tautos prisikėlimo partijos politikai padėtų pakelti liberalcentristų populiarumą, yra nedaug. Liberalcentristai balansuoja ant patekimo į Seimą ribos, jei rinkimai vyktų netrukus, jie greičiausiai į parlamentą net nepatektų. Todėl jų perspektyvos, atvirai sakant, labai prastos.
– Kaip manote, kokie bus kitąmet įvyksiančių Seimo rinkimų rezultatai?
– Politikoje susiformavusios tendencijos per vieną naktį nepasikeičia. Jei neįvyks kokių nors reikšmingų ir situaciją radikaliai keičiančių įvykių, galime prognozuoti kas bus.
Žinoma, kad juose pirmaus dabartinės opozicinės partijos: socialdemokratai, Darbo partija, 3–4 vietas dalinsis partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. O toliau matysime partijas, kurios gali patekti į Seimą pagal proporcinę formulę, tai bus įvairios centristinės jėgos.
Įdomu, kiek naujai atsirandančios partijos sulauks rinkėjų simpatijų. Naujos partijos populiarios dar nuo 2000 metų rinkimų į Seimą, bet jų populiarumas laipsniškai mažėja. Tautos prisikėlimo partija gavo mažiausiai simpatijų. Tikėtina, kad ši tendencija išsilaikys, nes dėl mandatų varžysis nemažai naujų politinių jėgų, tačiau jų lemtis taip pat nebus rožinė.
