„Lukašenkos tikslas paprastas – būti diktatoriumi iki smerties. Ar jam pavyks, priklauso ne nuo baltarusių tautos, o nuo kaimynės Rusijos“, – sako politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.
Apie Baltarusiją, Europos Sąjungą ir A. Lukašenkos ateitį – „Dėmesio centre“ pokalbis su Rytų Europos studijų centro vadovu Laurynu Kasčiūnu, Europos humanitarinio universiteto komunikacijos vadovu Maksimu Milta ir savaitraščio „Veidas“ vyriausiuoju redaktoriumi Rimvydu Valatka.
– Pone Kasčiūnai, prieš Baltarusijos prezidento rinkimus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir ne tik jis ėmė kalbėti, kad reikėtų atšaukti sankcijas Baltarusijai dėl jos gana subalansuotos laikysenos karo Ukrainoje atžvilgiu. Kaip jūs vertinate galimybę Europos Sąjungai atkurti santykius su A. Lukašenkos rėžimu?
L. Kasčiūnas: Greičiausiai taip ir bus padaryta – bus suspenduotos sankcijos keturiems mėnesiams iki vasario, kai ESBO pateiks apibendrintą vykusių prezidento rinkimų įvertinimą.
Atsirandame ten, kur jau ne kartą esame buvę, kai A. Lukašenkai bandoma atidaryti duris į Europą, o jis jas arba užsidaro, arba bando panaudoti savo interesams. Neturėkime iliuzijų, kad A. Lukašenka eis į Europą. Tada jis turėtų pakeisti politinę sistemą, laikytis žodžio laisvės, ginti žmogaus teises, laikytis įstatymų viršenybės ir panašiai.
Vektorių į Europą jis išnaudoja tik kaip derybinį svertą santykiuose su Rusija, nuo kurios labai priklauso. Natūralu, kad Lukašenka bando įgyti manevro laisvę, tačiau nesuklyskime manydami, kad tai yra kažkokia pusiausvyra tarp Rytų ir Vakarų. Lukašenka seniai yra Vladimiro Putino įtakoje ir bando šiek tiek išsivaduoti iš gubernatoriaus statuso. Nieko daugiau.
– Pone Valatka, A. Lukašenkos manevrai, apie kuriuos ką tik kalbėjome, rodo, kad jis yra labai sumanus politikas, sugebantis manipuliuoti ir Rytų, ir Vakarų nuomone. Pavyzdys – meistriškas sugebėjimas pasinaudoti situacija Ukrainoje. Ką manote?
R. Valatka: Nėra sunku manipuliuoti žinant, kokie yra europiečiai ir kiek iliuzijų sklando. Demokratijose visada yra pagunda žaisti politinius žaidimus ir dažniausiai jie žaidžiami su diktatoriais įsivaizduojant, kad kažką galima pakeisti, atitraukti A. Lukašenką nuo V. Putino, kad po rinkimų neva bus geriau. Bet ar kas nors pasikeitė?
A. Lukašenka šešis opozicionierius laikė kalėjime baisiomis sąlygomis nuo rinkimų iki rinkimų. Staiga juos paleido, tačiau nei atsiprašė, nei reabilitavo tuos žmones, nei prisipažino buvęs kaltas. Ar Europa turi už tai padėkoti ir panaikinti Baltarusijai apribojimus? Europa žaidžia, o po to liūdnai dairosi aplink, kad ją vėl apgavo. Žaidimas yra naudingas tik vienam A. Lukašenkai, nes tada jis gali save brangiau parduoti Maskvai.
Demokratijose visada yra pagunda žaisti politinius žaidimus ir dažniausiai jie žaidžiami su diktatoriais įsivaizduojant, kad kažką galima pakeisti
– A. Lukašenka laimėjo triuškinančiai, už jį balsavo daugiau nei 83 procentai rinkėjų. Pone Milta, ar yra pagrindo įtarti, kad rinkimai ir jų rezultatai buvo klastojami? Ar to netgi nereikia daryti, nes Baltarusijos žmonių sąmonė suklastota?
M. Milta: Sekmadienį rinkimuose jau galėjo dalyvauti karta, gimusi po 1994 metų, kai A. Lukašenka ir atėjo į valdžią. Taigi, mes kalbame apie kitokią realybę, apie politinį lauką, kuriame nėra kitų veikėjų ir žaidėjų, išskyrus A. Lukašenką. Be to, Baltarusijoje nėra nepriklausomos žiniasklaidos, nėra galimybių iniciatyvai ir kritiniam mąstymui.
Nuo 1994 metų A. Lukašenka nuosekliai kūrė sąlygas, kad nei visuomenė plačiąja prasme, nei naujas elektoratas negalėtų svarstyti apie naujas galimybes. Tai rodo ir įvestas 60 eurų mokestis už vizas į Šengeno valstybes, kiti dalykai. Baltarusijoje yra labai mažai lauko veikimui ir asmeniniam apsisprendimui.
L. Kasčiūnas: A. Lukašenka iš tikrųjų labai meistriškai kontroliuoja žmonių sąmonę. Kai Rusijoje prezidentu buvo Borisas Jelcinas, A. Lukašenka kartojo, kad baltarusiai yra jaunesnieji rusų broliai, tikėjo, kad bus kuriama nauja sąjunginė valstybė, kuriai jis vadovaus.
Dabar A. Lukašenka suprato, kad su V. Putinu yra kur kas sudėtingiau ir ėmė šnekėti apie savarankiškesnės Baltarusijos idėją. Kita vertus, jeigu patyrinėtume Baltarusijos tapatybę, nebūtų aišku, ar ši tauta pasiruošusi gyventi savarankiškai. Tai yra bene svarbiausiais dalykas.
Nuo 1994 metų A. Lukašenka nuosekliai kūrė sąlygas, kad nei visuomenė plačiąja prasme, nei naujas elektoratas negalėtų svarstyti apie naujas galimybes
Jei Baltarusijos žmonių paklaustume, ar yra psichologinė, kultūrinė ar tautinė riba tarp jų šalies ir Rusijos, dauguma atsakytų, kad ribos nėra. Kai nėra aiškaus tautinio, kultūrinio identiteto, žmonės atsiduria neaiškioje erdvėje ir pasiduoda diktatoriaus kontrolei.
– Pone Valatka, ar galima manyti, kad Lukašenka kuria baltarusių tautinį identitetą?
R. Valatka: Tokiu atveju jį reikėtų vadinti sukčiumi, kuriam staiga pasirodė, kad iš tiesų baltarusių identitetas visai neblogas dalykas, nes anksčiau vienintelis identitetas buvo pergalės diena.
Mes pradėjome šį pokalbį nuo žaidimų su baltarusiais, nuo jų galimo pritraukimo į Vakarus. Mano manymu, tas žaidimas buvo labiau įmanomas iki Rusijos įvykdyto Krymo užgrobimo. Krymas ir Rytų Ukraina parodė, kad jokie žaidimai su Maskva neįmanomi. Užtektų pakelti naftos ir dujų kainą iki lietuviškų kainų ir Baltarusijos vadas per kelis mėnesius išrūktų per kaminą.
Jeigu kalbėtume apie A. Lukašenkos valdymą, tai jis jau pralenkė Nikitą Chruščiovą, kuris Sovietų Sąjungą valdė 11 metų, Leonidą Brežnevą, kuris valdžioje buvo 18 metų. Jeigu Lukašenka ir toliau valdys, jis priartės prie J. Stalino, valdžiusio 29 metus.
A. Lukašenka supranta, kad yra V. Putino kišenėje. Jei pastarasis norės laikyti jį gubernatoriumi – laikys, nenorės – nelaikys. Valdant 10 milijonų gyventojų turinčią valstybę, vienintelis kelias atsispirti Rusijai yra visiems vienodas – reikia būti kažkuo kitu, negu yra Rusija. Tik tada yra šansų išlikti. Kodėl pastarieji rinkimai Baltarusijoje buvo tokie ramūs? Nes yra žiūrima, kas ir kaip buvo Ukrainoje.
Nenuostabu, kad nebuvo demonstracijų, kokių būta po praėjusių rinkimų. Žmonės sako nenorintys karo, nenorintys, kad būtų kaip Ukrainoje. A. Lukašenkos tikslas paprastas – iki smerties būti diktatoriumi. Pavyks jam ar ne, priklauso ne nuo baltarusių tautos, o nuo Rusijos.
Jeigu kalbėtume apie A. Lukašenkos valdymą, tai jis jau pralenkė Nikitą Chruščiovą, kuris Sovietų Sąjungą valdė 11 metų
– Kalbant apie rinkimų pažeidimus ir rezultatų klastojimą Baltarusijoje, turbūt nereikėtų stebėtis, nes ir Lietuvoje per Seimo rinkimus pažeidimų taip pat būna. Kita vertus, A. Lukašenka jau yra pasiekęs tokį lygį, kad jam jau net nereikia klastoti rinkimų rezultatų?
L. Kasčiūnas: Lietuvoje gali bent jau kitą televizijos kanalą perjungti ir pasiklausyti kitos nuomonės, o Baltarusijoje to negalima padaryti. Jei ir perjungsi kanalą, vis tiek išgirsi tą pačią nuomonę, nes viešoji erdvė griežtai kontroliuojama.
M. Milta: Mūsų universiteto studentai nuo 2006 metų stebi rinkimus Baltarusijoje ir nuolat susiduria su kliūtimis. Rinkimų pažeidimai Baltarusijoje daromi išankstinio balsavimo metu. Dabar teigiama, kad iš anksto balsavo net 36 procentai rinkėjų. Tai netgi techniškai sunkiai įgyvendinamas balsų kiekis.