Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (50,3 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (22,7 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (10,2 proc.).
Išankstiniais duomenimis, 2020 metais vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 3,2 karto viršijo moterų.
Pernai bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 23,6 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 845 sergantys asmenys (2019 metais – 858). Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė, alkoholio toksinis poveikis ir alkoholinė psichozė.
Palyginti su 2019 metais, sumažėjo ligotumas alkoholio toksiniu poveikiu – 13 proc., alkoholinėmis psichozėmis – 9 proc., o ypatingais epileptiniais sindromais padidėjo 8 proc., alkoholine kepenų liga – 4,7 proc., kitomis su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis – 9,6 proc.
45-49 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu tris kartus viršija moterų ligotumą.
Statistikai perspėja, kad duomenys turėtų būti rezervuotai vertinami dėl COVID-19 pandemijos: dėl planinių paslaugų teikimo ribojimų bei gyventojų sumažėjusio lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose buvo užregistruota mažiau ligų.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, pernai 30,4 proc. (9,6 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Tokių nusikalstamų veikų skaičius, palyginti su 2019 metais, sumažėjo 35-iomis (0,4 proc.).
Policijos departamento duomenimis, 2020 metais kas tryliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 387 (2019 metais – 364) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 60 ir buvo sužeistas 541 žmogus. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 20 ir buvo sužeisti 287 žmonės.
Alkoholį vartojusių žmonių, įskaitant vairuotojus, sukeltų avarijų statistika vis dar verčia nerimauti, sako Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovas. Pasak Renaldo Čiužo, reikia toliau tobulinti prevencines priemones.
„Kelia nerimą tai, kad su alkoholiu susijusių eismo įvykių ir nelaimių padaugėjo, nes prevencinės priemonės, kurios vykdomos tiek Lietuvos policijos, tiek kitose srityse, atrodytų, efektyvios, bet vadinasi, šitoje vietoje yra dar ką padaryti geriau“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė R.Čiužas.
2020 metais, palyginti su 2019 metais, neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 6,3 proc., neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių padaugėjo 26,3 proc.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2020 metais dėl nelaimingų atsitikimų darbe žuvo 34 asmenys, iš jų du buvo neblaivūs (2019 metais, atitinkamai 39 ir 4).
2020 metais nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1702 žmonių.
2020 metais nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1702 žmonių, arba dešimčia mažiau nei 2019 metais. Dauguma (80,3 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. Pernai 100 tūkst. gyventojų teko 61 mirusysis nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 56, kaimo gyventojų – 71).
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1128 cigaretės, įsigytos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (1,5 proc. mažiau nei 2019 metais).
Cigarečių gamyba 2020 metais, palyginti su 2019 metais, padidėjo 5,9 proc., eksportas padidėjo 3,7 proc., o importas sumažėjo 25,1 proc.
2019 metų gyventojų sveikatos statistinio tyrimo metu 76 proc. gyventojų teigė, kad nerūkė (2014 metais – 75 proc.), 19 proc. gyventojų atsakė, kad rūkė kasdien, o 5 proc. – kartais. Daugiau rūkė vyrai nei moterys, atitinkamai 36 proc. ir 13 proc. Kasdien rūkančių gyventojų dalis, palyginti su 2014 metais, sumažėjo nuo 20,4 proc. iki 18,9 proc.
Tabako gaminių mažmeninės kainos 2020 metais, palyginti su 2019 metais, padidėjo 5,6 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo pernai kovo pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
