Pagal pataisas, kiekvienam asmeniui jo asmens tapatybės kortelės, paso ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir keitimo metu būtų sudaroma galimybė išreikšti sutikimą, kad jo audiniai, organai po jo mirties būtų atiduoti transplantacijai, bei gauti donoro kortelę.
Pataisas parlamentarės teikia kaip alternatyvą Seime registruotam projektui, kuriuo šalyje siūloma įtvirtinti numanomo sutikimo organų donorystės modelį, kai visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus raštiškai atsisakiusius jais būti.
„Tai yra alternatyva registruotoms pataisoms, plėtojant turimą sistemą. Į donoro kortelę buvo nemažai investuota, kuriant pačią sistemą, ir iš tiesų jos problema yra, kad ji nebuvo pakankamai reklamuojama ir buvo sunkiai prieinama“, – BNS sakė A.Širinskienė.
Pasak jos, kai sutikimą galima pasirašyti tik gydymo įstaigose ir vaistinėse arba nuotoliniu būdu, dėl didelio užimtumo gydytojai ir vaistininkai nepasiūlo to padaryti, o nuotoliniu būdu ypač vyresnio amžiaus žmonės vengia atlikti kokius nors veiksmus.
„Daugelis šalių padidina vietų, kur galima gauti donoro kortelę, skaičių, ir tos vietos kitose šalyse yra, kur išduodami asmens tapatybės dokumentai, vairuotojo pažymėjimai, žmonės labai lengvai sutikimą gali išreikšt. Kitų valstybių praktika rodo, kad įvedus tokią sistemą virš 50 proc. donorystės atvejų padaugėja. Aš manau, kad tai yra tas kelias, kur gerbiant žmogaus valią galima jo oriai atsiklausti ir tą valią įvykdyti“, – kalbėjo parlamentarė.
Jos vertinimu, numanomo sutikimo modelis diskredituotų pačią sistemą, kuri paremta pasitikėjimu ir žmonių gera valia.
Beveik 50 parlamentarų Seime yra registravę Žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo pataisas, kad donoru gali būti kiekvienas veiksnus asmuo, kuris nėra pareiškęs nesutikimo, kad jo audiniai, ląstelės, organai būtų atiduoti transplantacijai.
Jei žmogus nebūtų išreiškęs savo valios dėl donorystės, reikėtų artimųjų sutikimo. Įstatyme liktų galioti nuostata, kad be mirusiojo artimųjų sutikimo mirusio asmens audinius, organus paimti ir panaudoti transplantacijai draudžiama.
Pataisas teikia parlamentarai iš konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Laisvės, socialdemokratų, Darbo partijos, demokratų frakcijų.
Įstatymo teikėjai pažymi, kad jie siūlo švelnųjį numanomo sutikimo modelį, kuris atspindi dabartinę donorystės praktiką. Anot iniciatorių, pareikštas ir užregistruotas sutikimas šiuo metu reiškia, kad asmuo sutinka tapti organų donoru po savo mirties, tačiau praktiškai visai atvejais organai paimami ir panaudojami transplantacijai tik su mirusiojo artimųjų sutikimu.
Lietuvos vyskupų konferencija anksčiau yra paskelbusi nepritarianti numanomo sutikimo organų donorystės modeliui, nes „sąmoningas asmens apsisprendimas dovanoti organą turi būti išreikštas jo aktyviais asmeniniais veiksmais“.
Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios vadovybės, sutikimas donorystei negali būti numanomas vien iš asmens neveikimo, nes pastarasis gali kilti ir iš nežinojimo ar neapsisprendimo, o ne iš tikro noro išreikšti donorystei palankią poziciją ir dovanoti organus.
Lietuvoje šiuo metu taikomas informuoto sutikimo donorystės modelis, kai asmuo, sutinkantis tapti organų donoru, privalo išreikšti savo sutikimą, tai yra užsiregistruoti donoro kortelei.
