Idėją kurti autonomiją Vilniaus krašte 1990-1991 metais, o paskui – ir atskirą respubliką kurstė ne vienas lenkų tautinės mažumos veikėjas Lietuvoje. Tarp jų buvo ir Janas Cechanovičius, dabar gyvenantis Lenkijoje. Pasak A.Nikžentaičio, kuris prisipažino iki šiol dažnai šia tema diskutuojantis su Lenkijos žurnalistu, publicistu, buvusiu „Solidarumo“ veikėju Adamu Michniku, J.Cechanovičius tuo laiku dažnai lankėsi Kanadoje, kur bendravo su vietos lenkais – organizacijos „Polonia“ atstovais.
Aptarė ar ne planą su M.Gorbačiovu?
Kaip tik šios organizacijos spaudoje ir pasirodė straipsnių, kuriuose, remiantis tiek J.Cechanovičiaus, tiek kitų veikėjų pasisakymais, teigiama, kad Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas sovietinės Lenkijos liaudies respublikos sukūrimą buvo aptaręs su komunistinės Lenkijos vadovu Wojciechu Jaruzelskiu ir pastarasis tokiai idėjai pritarė.
Pats J.Cechanovičius savo atsiminimuose nesigina, kad kūrė tokią respubliką, bet tikina, kad M.Gorbačiovas jo neprisileido ir neklausė.
Tolesnį šio plano plėtojimą sustabdė „Solidarumo“ žmonės, tarp jų – Bronislawas Geremekas ir A.Michnikas.
Tačiau A.Nikžentaitis visoje šitoje istorijoje įžvelgia ir dar vieną dalyką. „Tuo metu, kai atsirado idėjos kurti Socialistinę lenkų respubliką, tarp Lietuvos lenkų, atrodo, įvyko skilimas. Jeigu iki tada dėl autonomijos ir kitų reikalų didžioji dalis lenkų buvo absoliučiai vieningi, tai po to, kai J.Cechanovičius paskelbė apie tikslus ir vietos „respublikos“ manifestą, tarp lenkų atsiranda bruzdėjimas ir įvyksta tam tikras skilimas. Tikrai negalime sakyti, kad net ir tie visi autonominės idėjos šalininkai buvo už socialistinės respublikos kūrimą ir norėjo to“, – tvirtina istorikas.
Galimybė buvo reali
Jeigu iki tada dėl autonomijos ir kitų reikalų didžioji dalis lenkų buvo absoliučiai vieningi, tai po to, kai J.Cechanovičius paskelbė apie tikslus ir vietos respublikos manifestą, tarp lenkų atsiranda bruzdėjimas ir įvyksta tam tikras skilimas.
A.Nikžentaitis neatmeta, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Socialistinės Lenkijos respublikos Lietuvos Rytuose ir dalyje Baltarusijos kūrimas išsikvėpė, tačiau vis dėlto galutinai tokius planus nuslopino tik Sovietų Sąjungos žlugimas 1991-aisiais.
„Galimybė sukurti tokią „respubliką“, jeigu galvotume apie Padniestrę ir pan., buvo reali“, – mano A.Nikžentaitis.
Pats J.Cechanovičius, prieš kelerius metus paskelbęs savo prisiminimus, jau džiaugiasi, kad yra gerai, kad jam nepavyko šitų planų įgyvendinti, nes nuo to būtų buvę tik blogiau ne tik lietuviams, bet ir Lietuvos lenkams.
Tai, kad tokios „respublikos“ kūrimo idėjos neparėmė Lenkijos „Solidarumas“, A.Nikžentaičiui neatrodo joks netikėtumas. „Solidarumo“ žmonės buvo giedroycininkai (Jerzy Giedroycas – Lenkijos politikas, publicistas, itin aktyviai rėmęs Lietuvos Nepriklausomybės siekius, – aut. past.), jiems buvo labai svarbu, kad santykiai tarp Lenkijos iš vienos pusės ir Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos iš kitos susiklostytų kuo geriau“, – teigia Lietuvos istorikas.
Planas vis dar gyvas?
Čia kyšo Kremliaus propagandos ausys, bet situacija nėra tokia nepavojinga, kaip mums gali pasirodyti, jei mes negyvename Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose, nebendraujame su tais žmonėmis, – įsitikinęs A.Nikžentaitis.
A.Nikžentaitis taip pat neatmeta tikimybės, kad kai kurių žmonių galvose tebesisuka panašių minčių.
Jo teigimu, kalbantis su žmonėmis, kurie gerai pažįsta Rytų Lietuvą, gali išgirsti, kad čia ne vienas žmogus, paveiktas rusiškos Kremliaus propagandos, yra sakęs: jiems reikėtų irgi imtis panašių veiksmų kaip Ukrainoje, nes lietuviai nesiskaito su jais, tad tokiu būdu jie gintų savo orumą.
„Čia kyšo Kremliaus propagandos ausys, bet situacija nėra tokia nepavojinga, kaip mums gali pasirodyti, jei mes negyvename Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose, nebendraujame su tais žmonėmis. Bet tai dar kartą parodo, kad yra labai svarbu imtis ne karinių veiksmų, kai karas yra jau prie tavo namų, o daryti prevencinius dalykus. Ir čia tautinių mažumų neišspręstos problemos yra tam tikra problema, kuria turėtumėte pasirūpinti“, – įsitikinęs žinomas istorikas.
Jo teigimu, visų pirma, Lietuvoje neturėtų būti leista susidaryti tokioms sąlygoms, kad pasikartotų Ukrainos scenarijus. Ir nereikia vien baksnoti į politikus, čia tinka posakis: „Neklausk, ką kiti padarė, o žiūrėk, ką pats padarei.“