„Šiaip žiūrint į visą tą situaciją, kuri bręsta sausio 1-ai, tokiu chaosu viskas dvelkia. Mes dalinomės patirtimi, kaip surinkti, Europos patirtimi, bet kas dabar vyksta Vilniuje – esu labai kritiškas tai maišelių sistemai, kuri išvis nėra joks rūšiuojamasis surinkimas, yra praktiškai neteisėtai į rinką išleidžiami vienkartiniai plastiko gaminiai, be jokio rūšiavimo, be galimybės, kaip atliekos bus atskirtos, kokiu būdu“, – trečiadienį LRT radijui teigė A.Reipas.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė LRT radijui teigė, kad šiuo metu maisto ir virtuvės atliekas surenka Panevėžio ir Alytaus savivaldybės, pastarojoje tai daroma jau penkerius metus. Bandomieji projektai vyko ir kai kuriose kitose savivaldybėse. Šiuo metu sostinėje dalinami maišeliai, į kuriuos gyventojai kaups maisto atliekas.
„Nuo kitų metų sausio 1 bus pradėtos rinkti atliekos, kai kurios savivaldybės įsijungs vėliau, bet visos pradės rinkti kitais metais“, – sakė V.Slavinskienė.
Anot A.Reipo, ministerija nėra parengusi aiškios tvarkos, kaip maisto atliekas rinkti, savivaldybės tai darys pagal savo supratimą. Jo teigimu, tai kad ne visi rinks vienodai ir startuos skirtingu laiku, „atliekų tvarkymo sistema esant tokiai situacijai diskredituojama iki begalybės“.
„Po tokių organizacijų ir po ministerijos nurodymų, po savivaldybių pastangų, po pirkimų, pasirodo, kad vienos savivaldybės gali nieko nedaryti, kitos privalo viską daryt ir dabar. Manau, niekas neturi jokios moralinės teisės iš savivaldybės nieko reikalauti, nes jokio aiškaus nei tvarkos, nei jokio rūšiavimo reikalavimų. Kas yra rūšiuojamasis surinkimas, visi traktuoja, kaip įsivaizduoja“, – sakė A.Reipas.
A.Slavinskienės teigimu, paruošti visoms savivaldybėms vienodus reikalavimus nerealu, nes jos skirtingos – vienos labiau urbanizuotos, kitos kaimiškos.
„Iš tiesų gal Algirdas sutirštino spalvas, nevertinčiau, kad yra visiškas chaosas, kas yra rūšiuojamasis surinkimas gyventojai išmokę, rūšiuoja kitas atliekas, kiekvienai sistemai įsibėgėti reikia laiko“, – teigė A.Slavinskienė.
Anot jos, pakuočių rūšiavimas taip pat buvo ilgalaikis procesas, tačiau ir jo metu ne visi gyventojai dar turi įgūdžių, tad reikės ir toliau platesnio informavimo, švietimo.
A.Reipo teigimu, Alytaus savivaldybė jaučiasi „durniaus vietoje“, nes vadovaudamiesi europiniais reikalavimais pradėjo maisto atliekų rūšiavimą prieš penkerius metus, „nes miestai, kurie virš 50 tūkstančių gyventojų, privalėjo rūšiuoti nuo 2019 metų“.
Šiuo metu savivaldybės maisto atliekų rūšiavimo klausimą sprendžia skirtingai. Vilniaus savivaldybei ėmus dalinti spalvotus maišelius, sulaukta kritikos, jog atsisakant plastiko maišelių, jų kiekis dar pagausinamas.
Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė LRT radijui teigė, kad maišeliai yra pagaminti iš 90 proc. perdirbto plastiko, be to, tvarkant atliekas nepateks į sąvartynus. Maisto atliekos pateks į mišrius konteinerius, tačiau šie specialūs maišeliai leis maisto atliekas vėliau procese išrūšiuoti.
A.Reipo teigimu, konteinerinis surinkimo būdas yra laikomas vieninteliu tvariu maisto atliekų tvarkymo būdu, duodančiu 90 proc. efektyvumą. Pasak jo, Norvegijoje buvo bandyta maišeliais rinkti atliekas netoli sostinės, naudingumas siekė 50 proc. ir ši priemonė nepasiteisino.
Klaipėdos savivaldybė individualių namų gyventojams dalija konteinerius, o daugiabučiuose gyvenantys klaipėdiečiai maisto atliekas turės kratyti į kiemuose įrengtus specialius konteinerius.
