Pernai išleista jo knyga „Varviškės „respublika“ (1920–1923)“ apie dabartinio Lazdijų rajono Kapčiamiesčio apylinkių gyventojų kovas su rusų ir lenkų kariuomenėmis buvo palankiai sutikta literatūros kritikų, istorikų bei kraštotyrininkų. Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejuje įvyko šios knygos pristatymas.
„Apdovanojimas G.Lučinskui skirtas, įvertinant jo indėlį į tautinį – kultūrinį ir istorinį tęstinumą, statant gražius ir tvirtus paminklus užmarštin nugrūstiems antisovietinio ir antinacistinio pasipriešinimo herojams, kovojusiems už Lietuvos Valstybę“, – apie G.Lučinskui įteiktą valstybinį apdovanojimą sako Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, medicinos tarnybos dimisijos pulkininkas Vincas Gudukas.
Už nepriekaištingą tarnybą ir aktyvią visuomeninę veiklą jis skatintas ir pagerbtas net 28 kartus.
Tai – ne pirmas garbingas G.Lučinsko apdovanojimas. Už nepriekaištingą tarnybą ir aktyvią visuomeninę veiklą jis skatintas ir pagerbtas net 28 kartus.
Iš profesijos – miškininkas, vėliau įgijęs ekologijos ir aplinkotyros bakalauro laipsnį G.Lučinskas Lietuvos istorija ir jos nepriklausomybės kovomis susidomėjo seniai ir neatsitiktinai.
Kaip sako jis pats, suveikė prosenelio Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio Liudviko Stanišausko ir senelio Lietuvos partizano Vinco Stanišausko genai.
Pats Gintaras Lučinskas beveik dešimtmetį tarnavo Lietuvos respublikos Krašto apsaugos struktūrose.
Atiduoda save dvasios ir ateities labui
Gintaras yra parašęs ir išleidęs knygas „Pogrindinė „Geležinio Vilko“ organizacija Alytaus apskrityje (1940-1941)“ (2009 m.), „Žuvę už Lietuvą. Laisvės kovos Dainavos krašte 1918-1923 metais“ (2010 m.), „Vermachto nusikaltimai Dzūkijoje 1941 m. birželį“ (2011 m.), „Varviškės „respublika“ (1920–1923)“ (2013 m.).
Pats G.Lučinskas – karininkas, šaulys, istorinių ir patriotinių renginių lektorius, organizatorius ir aktyvus jų dalyvis.
Pats G.Lučinskas – karininkas, šaulys, istorinių ir patriotinių renginių lektorius, organizatorius ir aktyvus jų dalyvis.
„Gintaras atiduoda save dvasios ir ateities labui, propaguoja tautinį – kultūrinį ir istorinį tęstinumą, stato gražius ir tvirtus paminklus, užmarštin nugrūstiems antisovietinio ir antinacistinio pasipriešinimo herojams, kovojusiems už Lietuvos Valstybę. Gintaro kūryba reikalauja ne tik daug teorinių, praktinių ir mokslinių žinių, bet ir drąsos, rašant apie vermachto, lenkų armijos bei sovietų žiaurumus, todėl jo kūryba, jo analitiniai straipsniai įgyja ne tik „šaltinio“, bet mokslinę ir istorinę vertę“, – įsitikinęs V.Gudukas.